Drožia sau nuošalia gatve tokia taiki bobutė, apsipirkusi maisto parduotuvėje. Polietileninio maišelio rankenos vos neplyšta, visokių produktų prikrauta. Tipiška tokia: tipena šaligatviu, kažką, suraukusi kaktą, skaičiuoja, bando prisiminti, bamba sau po nosimi. Staiga priešais ją toks nedorėlis ekshibicionistas - tik šast iš krūmų, savo odinį lietpaltį praskleidžia, ir stovi visu gražumu. Bobutė, vos žvilgtelėjusi, ploja sau per kaktą: - Taaaip! Juk dešrelių pamiršau nusipirkti, - ir vikriai apsisukusi, nuskuba atgal į parduotuvę.
Pakelia sunkią galvą Jėzus po paskutinės vakarienės...žiūri aplink privemta, visi išlūžę, prilaistyta vyno visur, ąsočių pridaužyta... Pakelia galvą ir Petras: - Oi kaip galvą skauda... O kaip gert noriu... Jėzus: -Tuoj, palauk, paduosiu vandens -Nu jau ne, jau prie vandens tu daugiau nesiliesk..
Prie policininko Vileniškio pribėga keli uždusę vaikai: - Tamsta... Policininke... - Taip, klausau jūsų. - Ten... Ten... Mūsų mokytojas... - Kas atsitiko? - Jis ten... Gatvėje... - Jį suvažinėjo? - Ne... Jis mašiną pastatė... Po ženklu "sustoti draudžiama"!!!