Lekia metai, kaip paukščiai išklysta Ir gyvenimas visas su jais ... Pasitikti nesuspėjot jaunystę, Jau šarma nušarmojo plaukai. Bet širdy tegul žydi pavasaris Gražiausiais pavasario žiedais !
Tegul visi žiedai. kurie žydėjo vakar, Gėlėtu kilimu ant Tavo tako klojas, Kad Tu nueitum galvą išdidžiai iškėlus, O mindomi žiedai bučiuotų Tavo kojas.
Žmogaus gyvenimas matuojamas ne metais, o nuveiktais darbais. Jų padarei daug ir gerų. Ir tiek kiek širdies šilumos atidavei kitiems, tiek jos vėliau ir sugrįžta. Glausk prie savęs tuos, kuriuos myli ir gerbi, tada ir pačiam netrūks artimųjų meilės, draugų, bendradarbių pagarbos, o skubantys metai te atneša, džiaugsmą, gerumą, ramybę, namų šilumą ir viltį.
Tu gyveni tik vieną kartą, Gyvenimas tik vienas duotas! Išgerk jį visą - saldų, kartų, Nes jis tik vienas duotas! Tebūna jis ugnis ir plienas Neiškeistas į blizgučius. Tebūna jis daina ir plienas, Apgobęs nerimu pečius. Neiškeistas, tik vieną kartą duotas. Saulėtas, didelis, kvapnus, Pavasariu negestančiu tebus.
Veržli būties srovė, ji plukdo daug bėdų. Nesibijok, žmogau! Neliks nei tų, nei tų. Gailiesi praeities? Žiūrėk, kas bus rytoj! Ir džiaukis, šią akimirką nutvėręs už krūtų. ( O. Chajamas)