1. Sveikinimai
2. Sveikinimai išleistuvių proga

Gražiausi sveikinimai išleistuvių proga abiturientams ir mokytojams. Pasveikink abiturientą mokyklos baigimo proga ar padėkok mylimam mokytojui.

---

Rytais neskambės jau
Mokyklos skambutis
Staiga nutrūks mums ši gija.
Paklydę mes kaip rudeniniai
paukščiai. Kažin kur laimę
rasim savo kelyje.

---

Vėl klasė liks viena. Skambės tik žingsnių aidas…
Jus akimis lydės išmarginta lenta
Raidėm ir formulėm, daiktavardžių linksniuotėm.

Liūdės ant suolo palikta knyga…
Kvepės pavasariu ir sodais, varpelis suskambės,
Ir Jūsų širdys, man atrodo, mokyklą paminės…

---

Mokykla tarsi motinos rankos,
Mus globoja, ir baudžia, ir guodžia.
Širdyje išsinešim ne vieną,
Jos nuoširdų ir šildantį žodį.

Jūs mus mokot mylėti pasaulį,
Gerbti žmogų ir gėrį suprasti.
Kovoje už šviesesnį rytojų,
Būties prasmę ir laimę surasti.

Gėrio grūdus mumyse jūs sėjat,
Ir džiaugiatės, pamatę daigus.
Ir kas metai auksinį rugsėjį,
Vėl su meile sutinkate mus.

O mokytoja, kiek daug dar nežinau,
Beveik dar visos neišspręstos lygtys…
Skolų nė pusės dar negrąžinau,
Deja, gyvenime negalima antrus metus palikti.

Vėl varpelis ataidi, nuaidi
Taip kas metai, diena iš dienos.
Kol raukšlelės nubers tavo veidą,
Kol plaukai sidabru nušarmos.

Plaukai pabalę, puslapiai išblukę,
Visa esi Tu amžina knyga.
Tu būsi mums lyg pasaka be galo,
Visų darbų pradžia ir pabaiga.

---

Ant lentos juodos – kas rytą naujos datos,
Tarsi laikas – trupanti kreida,
Jau dabar žinau, kaip reikalingi jūsų žodžiai,
Išrašyta formulėm lenta.

Jūsų lydimi ateinam ir išeinam,
Kitos rankos mūsų suolus lies.
Bus vėl žodžiai, bus vėl naujos datos,
Tiktai rūpesčiai ir raukšlės pagilės.

Per anksti, oi per anksti plaukai jums nušarmojo.
Saulėti rugsėjai keisis, belsis…
Ačiū, kad mums negailėjot šilumos,
Nuo raidės pirmos lig paskutinio valso.

---

Štai prabėgo metai, mėnesiai ir dienos,
Mes čia jų viešėjom ištisas eiles.
Gera buvo čia, tarp tų baltųjų sienų,
O dabar likimas mus kažkur nuves.

Mokykla tarsi motinos rankos
Ir globojo, ir baudė, ir guodė.
Širdyje išsinešim ne vieną
Jos nuoširdų ir šildantį žodį.

Mes išmokom suprasti čia tiesą,
Tiksliai sverti dienas, minutes.
Ir svajonės čia gimė mums šviesios,
Darbu puošti tėvynės gretas.

Tirti, baigt, ko kiti nesuspėjo,
Kas dar laukia mūsų rankų jaunų.
Lik sveika, mokykla, mes išeinam
Tiesti žemėj į laimę kelių.

Eisim jau! Už lango pavasaris bąla,
Bet visiems mums atrodo per greit.
Baigėm atkarpą didelio kelio,
Net baugu, kad vieniems reikės eit.

O leisk Tau, mokytojau, nusilenkti
Už suteiktas žinias, už nuoširdumą, triūsą,
Jūs mokėt, auklėjot ir kelią mums nurodėt,
Gyvenime padės mums žodžiai Jūsų.

Gėrio grūdus mumyse Jūs sėjot
Ir džiaugėtės, pamatę daigus.
Jūs, metus skaičiuodami rugsėjais,
Mums gyvenimas tiesėt kelius.

Ačiū, kad padėjot mums daugiau žinoti,
Laimės žiburėlį uždegėt kely.
Nors sunku mums žodžiais šiandien padėkoti,
Meilės kibirkštėlė neužges širdy.

Tie metai mokykloj prabėgo taip greitai.
Užaugom kaip medžiai. Metas išeiti.
Metas surasti, kas žemėj mums skirta.
Ir linksma, ir liūdna, kad laikas jau skirtis.

Ir šiandien mūsų žingsnis tvirtas,
Pečiai nelinksta nuo naštos.
Gražiausios mūsų mintys – Jums paskirtos,
Žiedai gražiausi – nuo mūsų laidos!

---

Čia prabėgo vaikystė, atėjo jaunystė,
Čia praleidote savo gražiausius metus.
Čia jums leidžiama buvo pakilt ir suklysti,
Čia supratot gyvenimą, rado draugus.

---

Čia pažydo pirmoji draugystė,
Čia skambėjo gražiausia daina.
Neskubėki, sustoki, jaunyste,
Su draugais, mokykla mylima!

Balti vieškeliai kviečia išskristi,
Su kilniausiais troškimais visus.
Mokslo dienos – džiaugsmų karalystės,
Liks širdy kaip akordas šviesus.

Liks širdy paskutinis varpelis,
Išlydėjęs pro klasės duris.
Žodis mokytojų tyras ir geras,
Ir draugų nuostabiųjų būrys.

---

Kada mūs klasėj paskutinį kartą,
Iš jaunų krūtinių išsiverš daina,
Atsivers mokyklos platūs vartai,
Ir išgirsim balsą: „Eikite, gana!

Eikite, neatsigręžkite!
Eikite, užtenka, nes jau jūsų vietą užima kiti!
Kaip baisu… O vis tik apsiprasti tenka,
Nes jau ta minutė taip nebetoli.

---