Žydėk tu taip, kaip visos gėlės žydi, Ir būk tu visada jauna jauna! Atleisk, kad laimės nelinkėsiu – Gėlė laiminga būna visada! Te visad šypsosi tau saulė, Te niekada neleidžia tau liūdėt. Tau dovanoju laimės saują, Ir visko, ko tik mamai galima linkėt!
Mano pasauliui sparnus nupiešei tu... geromis mintimis visad skatini eiti į priekį... apkabini, paglostai galvą... širdis sušyla... tik tu gali atleisti viską... pabarus išbučiuot.. tik tu gali..
Tu save kaip saulė šviesą dalini, Už kitus į kalną ir prieš vėją vis eini. Meile, gerumu kvieti, tiesa lig šiol tikėjai, Paprastumą, nuoširdumą, viltį sėjai, sėji...
Myli laisvę, jūrą, nori būt žieduos, Vis linksma, švelni, dosni tu visados. Palinkėt sveikatos, laimės šiandien su visais einu... Jei gali - toliau dalyki šilumą delnų! ( Z. Sadauskaitė)
O buvo saulės, vėjo – buvo visko, Svajonių laivas blaškės audrose. Ne kartą ašara žvaigžde sutvisko, Ne kartą džiaugsmas degė akyse. Praskriejo metai, viesulu praėjo, O tu likai švelni, likai rami, Nes tu skausmus ir negandas mokėjai Paverst šypsniu, praskaidrint viltimi.
Atleisk, jei nepastebėjom Rasos lašelio Tavo akyse. Jei pavargai, ne visada suspėjom... Paskendusią vis matėm darbuose... Tegul nors šiandien, Tavo šventės rytą, Vasario snaigės gėlėmis žydės, O Mūsų žodžiai dar neišsakyti Lai Tavo širdį šiluma užlies.