Gražiausi sveikinimai ir palinkėjimai Tėvo dienos proga. Pasveikink savo mylimą tėvą su Tėvo diena.


Iš Jūsų išmokome kantrybės.
Iš Jūsų išmokome tiesos.
Ąžuolo ir geležies stiprybės,
Meilės darbui, duonai pagarbos.


Dukters sveikinimas tėveliui
Brangus ir mylimas, Tėveli,
Nutieski man likimo kelią,
Sušildyk patarimais ir glėbiu…
Aš Tavo amžina dukrelė,
Todėl tikrai man širdį gelia,
Kai pasiilgusi Tavęs, verkiu…
Linkiu, kad vėjas neužpūstų
Tikėjimo ir laimės būsto,
Kur tu priglausi nuoširdžiai mane…
Lai niekad pūgos neužpusto
Namų, kur su aušra nubustų
Geroji Tėviška širdies valia.

Tau iš širdies sveikatos, laimės palinkėsim,
Žieduotos nuotaikos ir metų tau šviesių.
Kad tartum rožė nuostabiai žydėtum,
Per sunkų darbą pelnęs pagarbą visų.

Iš Tavęs išmokome kantrybės,
Iš Tavęs išmokome tiesos.
Ąžuolo ir geležies stiprybės,
Meilės darbui, duonai pagarbos.


Kol mes neužaugam, mes niekada nežinom, ar bent pilnai įsivaizduojam, koks nuostabus yra Tėtis – geras, išmintingas. Mes paprasčiausiai diena iš dienos priimam tai, ką jis aukoja dėl mūsų, nes mus myli. Bet kai mes užaugam ir pagaliau suprantam, kiek daug iš tikrųjų jo meilė reiškė, ir koks rūpestingas jis buvo. Ir visa tai Tau, Tėti, tai grįžta su linkėjimais, kurių tu nusipelnei. Ir dar daugiau, nes negali būti mielesnio tėčio, negu tas, kuriam šie linkėjimai skirti. Turėti tėtį kaip Tu – tai turėti šiltus prisiminimus iš praėjusio laiko. Turėti tėtį kaip tu – viena iš gyvenimo šventybių.
Būkit laimingi, net tada, kai
Jūsų švelnūs pirštai paima dalį
Kančios iš nukamuoto savo artimo kūno.
Būkit laimingi, belaukdami
Vieni kitų iš kur nors begrįžtančių.


Kaip tau atsidėkoti
Šiandieną sumaniau.
Lakštutės skambią giesmę,
Skiriu, tėveli, tau!


Brangūs , Tėveliai, Jūs nepaliaukite šypsotis
Juk mes be Jūsų - upė be vandens,
Tad būkit laimingi, dar pašventins
Dirvos gyvą kvapą savo delnuose.
Būkit laimingi, net tada, kai
Jūsų švelnūs pirštai paima dalį
Kančios iš nukamuoto savo artimo kūno.
Būkit laimingi, belaukdami
Vieni kitų iš kur nors begrįžtančių,
Būkit laimingi nešiodami anūkus ant rankų
Tad ir dabar prisisėmę ištvermės
Būkit laimingi į kelią išleisdami
Ir savo vyriausius vaikus.

O, kad galėčiau Tau padovanoti vėją,
O, kaip norėčiau saulę tau delnuos atnešt,
Nes tik Tu vienas, mylimiausias Tėve,
Gyvenimo kelin mokėjai mus išvest.


Dangų lyg paukštis perskrodžiau gyvenimu —
Aštrus mėnesienos pjautuvo ašmuo…
Pamenu, Tėve, kaip ant rankų nešamai
Meilės pavydėjo vienišas akmuo.

Mėlyną valtį per debesis irkluoju,
Kur baltos lelijos žvaigždžių atspindy.
Irstaus lyg pasakoj praeity tyliojoj…
Visą amžių, Tėve, būsim artimi.

Ieškau aš laimės tarytum tas akmuo,
Kas man, Tėve, laimę vienišai paduos?..


Tegul tėveliams mylimiesiems
Bus šilta ir jauku namuos,
Tegul dar šimtą laimės metų
Raiba gegutė iškukuos.