Gražiausi Valentino dienos sveikinimai ir palinkėjimai. Pasveikink savo mylimą žmogų su Šv. Valentino diena.


Gal pasidalinkim pasaulį.. Jūra tau.. Bangos man..
Dangus tau.. Žvaigždės man.. Saulutė tau..
Šiluma man.. O gal darom taip?
Visas pasaulis tau.. O tu man..


Jei baltos snaigės kris ant tavo veido, šviesus mėnulis tau bučiuos akis, prisimink, kad kažkur pasauly yra dėl tavęs plakanti širdis!


Kartais… reikia pabūt vienam, ir susivokt savyje…
Kartais… reikia pasėdėt kopose, ir žiūrėt į žvaigždes…
Kartais PRIVALAI nusišypsot, kad ir kaip ašaros skruostais tekėtų…
Kartais reikia įveikti tai, kas yra neįmanoma…
Kartais reikia matyti tai, ko kitas nepamatys…
Kartais reikia stengtis, dėl to, kas tau svarbu…
Kartais reikia pakovot, kad turėtum Kažką Daugiau…
Kartais reikia grožėtis dangum…
Kartais reikia susikabinus už rankų bėgt į jūrą…
Kartais reikia išsivoliot smėly…
Kartais reikia verkt…
Kartais reikia kažko, ko neturi…
BET. VISADA Reikia Mylėt…


Aš tikiu, kad mes dar susitiksim.
Gal kaip šešėliai prasilenksime gatve.
Gal pasisveikinsim, gal nieko nesakysim.
Tik įdomu, ką jausim širdyje.


Kai Tu miegosi,
Aš galvosiu apie Tave,
Kai Tu eisi,
Aš svajosiu eit šalia,
Kai Tu verksi,
Aš būsiu ašara tava,
Kai Tu džiaugsies,
Aš busiu džiaugsmo dalelė...


Taip ramu ir taip gera pabūti su juo,
Įsileidau aš jį ir užmigom drauge.
Į langą tąsyk beldės tyla,
Plunksna ant žemės krenta žaibo trenksmu.
Tyliai, bet aiškiai kalba tamsa,
Širdis, girdžiu, mano vis dar gyva.

Taip ramu ir taip gera pabūti kartu,
Tu nežinojai, be tavęs man sunku.
Norėčiau išgirsti, kuo tu vardu?
Beje, tu tyla, kuri pabunda nakčia.
Susitiksim ir vėl, išsiskirsim ryte,
Bet kai nekalbėsiu, tu būsi šalia..


Tuoj skaidrios žvaigždės naktį suspindės
Ir gęsdamas liepsnos žarų raudonis.
Ir vėl mane į sapną palydės
Tavųjų lūpų ilgesingas skonis...


Lyg sūpuoklėse supas varpuos
Meilės vėjas per bokštus pralėkęs.
Žvaigždėmis spinduliuoja plaukuos
Bučiniai, mūsų naktį palietę.

Trapūs vaško perliukai nukris —
Žvaigždėmis mano ašaros byra…
Sapnuose, mano prince, sugrįžk
Ir uždek mūsų vakaro tylą.


Juos regime, kada ramu ir saulė žiba,
O kad galečiau aš tikėt, neabejoti,
Jog mylimas esu, nereikia man bijoti
Tos veidmainystės, kur ne sykį aš patyriau,
Ir tų nudžiugtum gal pajutus meilę tyrą.


Noriu gyventi, tikėti, mylėti. Noriu užmiršti, ką reiškia kentėti. Trokštu svajones matyti realybėj.