Mergaitė taip ieškojo romantikos. Ieškojo visur: internete, žmonėse, gamtoje.. Ieškojo, nes atėjo toks metas, kai nebeužteko saldainio, kad būtų laiminga.
Žiūrėjo mergaitė į degančią žvakę, žvaigždėtą dangų, klausė lietaus. Ir visur rasdavo tik liūdesį. Ji buvo girdėjusi, jog romantika yra kažkas stebūklingo, šilto ir atpalaiduojančio. Galiausiai mergaitė nusprendė, kad romantika – svajonė, draskanti širdį.
Bėgo metai, mergaitė virto panele, o jos širdį vis draskė romantika. Kol nejučiomis ji susipažino su vaikinu. Romantika pasimiršo, jos nebereikėjo. Galiausiai graži draugystė virto į gražią meilę.
..lijo lietus, jie sušalę tupėjo po pastoge, vienas kitą apsikabinę, ir tylėdami gėrėjosi vaizdu. Mergaitė staiga prisiminė, kaip ji ieškojo romantikos lietuje ir ją rado – skaudinančią ir liūdną. Dabar ji supranta, jog romantikai reikia meilės. Ji supranta, jog romantika - ne svajonė.
Jei kas ne taip Tebūna Tau atleista. Uždėk man ant žaizdos Bent žodžių pleistrą. Bet duok suprasti, Kad ir Tu kenti, Kad mudu viens kitam Vis tiek skirti.
Pabelsk.. Galbūt įleis.. Matai, kareivis saugo mano širdį.. Jauti, maldauja ji švelnumo.. Jauti, ji nori būt laisva, bet tuo pačiu ir mylima.. Pažink, kiekvieną mano žingsnį.. Suprask, ką reiškia žvilgsnis.. Žinok, aš noriu, kad mane mylėtum.. Ir nepaleistum niekada..
Sakoma, reikalinga 1 minute, kad išskirtum žmogų iš aplinkos, 1 valanda, kad įvertintum jo nuopelnus, 1 diena, kad pamiltum, bet reikalingas visas gyvenimas, kad užmirstum..