Gulbele, gulbele, Paukštele rami... Sparneliai apšalę Nutols vilnimi. Gal plauktum į krantą, Kur laukiu seniai? Tik meilė supranta, Kad mes kankiniai...
Gyvenime buna tikra:Draugystė, meilė, neapykanta O kartais tik prisiminimas. Yra širdis kuri tave myli Ar plaka vien tik dėl tavęs Tik tu pažvelk į kietą širdį Tuomet galbūt suprasi kas?...
Tu skaitai tik tai, ką aš tau rašau, Tu girdi tik tai, ką aš tau sakau. Nematai šviesos.. Nematai dienos, Tau nereikia net pavasario gaivos.. Tu norėtum atsibusti tyloje, Tu noretum tyloje pajusti mane Ir kad liktų viskas amžinai. Ta tyla ir tie jausmai.. Nesvarbu, kad dabar šalta ir tamsu, Tau svarbu, tik būti su manim kartu, Nesvarbu nei laikas nei vieta, Tau svarbu tik tai kas mūsų širdyse..
Nenustok laukti to, Ko niekada nelaukei, Saulės kritimo į tavo delnus. Ieškok prasmės ten, Kur jos ko gero nėra, Juk pražįsdamos gėlės neklausia: “Ar verta?”
Tu mažas gintarėlis jūros dugne, tu saulės spindulėlis dienos svajose, tu jūros smėlis, kurį labai myliu, tu mano sidabrėlis, be kurio gyventi negaliu...