Mes laimės palinkėsim, Kantrybės, nuolankumo Ir meilės amžinos... Nei liūtys rudeninės, Nei šiaurės vėjo gūsiai Tavų namų jaukumo Tegul neblaško niekados!
Kaip norėtųsi pasakyti tiek daug, bet širdis neišsirenka žodžių. Kaip norėtųsi būti šalia ir tiesiog apkabinti, bet atstumas skausmingai viską užgožia. Lieka mintys ir neištarti žodžiai, kurių niekas, išskyrus tave, nesupras... Būk laiminga, mano mama, miela!
Gyvenimas - nepakartojamas stebuklas, Kurį sukurt tik vienąsyk gali... Kas kartą tenka sau mažiau palikti, Save kitiems lyg duoną padalinti. Toksai gyvenimas, ir nieko tragiško, Juk būtent čia visa žmogaus gama... Ieškodama erdvėj aukščiausio taško, Tu mums esi šviesa ir šiluma...