Sveikinimai ir palinkėjimai visoms progoms
Žodžiai įvairiomis temomis
Užuojautos žodžiai netekties valandą
SMS sveikinimai bei palinkėjimai SMS žinute
Tostai visoms progoms ir šventėms
Juokingi tostai ir linksmi palinkėjimai įvairioms progoms
Kvietimai ir kvietimų tekstai įvairioms progoms
Padėkos ir atsiliepimai įvairioms progoms
Mintys įvairiomis temomis
Įdomybės ir aktuali informacija apie šventes bei tradicijas
Elektroniniai atvirukai ir el. sveikinimai visoms progoms
Gražiausi sveikinimai ir palinkėjimai visoms progoms. Pasveikink savo artimuosius, draugus ar kolegas įvairiomis progomis.
Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventė švenčiama nuo 1854 m. gruodžio 8 d., kai popiežius Pijus IX paskelbė privaloma katalikiško tikėjimo tiesa Marijos Nekaltojo Prasidėjimo dogmą. Šią dieną krikščionys džiaugiasi Marijai suteikta dovana ir garbina ją kaip Dievo Sūnaus Jėzaus Kristaus motiną, kuri sujungė žmones su Dangaus Tėvu.
Velykos – kilnojama šventė, švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Velykos mūsų protėvių buvo švenčiama kaip gamtos atbudimo šventė. Atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su Kristaus prisikėlimu.
Velykų tradicijos ir papročiai
XIX a. pirmoje pusėje kiekvienas valstietis tą dieną savo namuose kėlė vaišes į kurias kvietė kaimynus. Per šią šventę žmonės vaikščiojo vieni pas kitus į namus, eidavo nei per greitai nei per lėtai, lyg mėgdžiojant gandrą. Gandro garbinimas buvo labai svarbu, nes buvo laikomas šventu paukščiu nešančiu žmonėms laimę. Šią dieną nebuvo laikomasi gavėnios pasninko, o vaišindavosi virtais pyragėliais įdarytais krekenomis, gerdavo degtinę, krupninką, ir t.t.
Kiaušinių dažymas
Margučių raštai simbolizavo pavasarį: saulutės, žvaigždutės, rūtelės, eglutės, paukšteliai, arkliukai, žalčiukai ir kt. Prasmę turėjo ir spalvos:
Buvo manoma, kad Velykų naktį vaikšto moteriškė vadinama „Velykų bobutė“, „Vėlykė“. Ji važiuodavo ratukais kurie buvo pakinkyti zuikučiais ir veždavosi margučius ar iš tešlos iškeptus gaidžiukus ar zuikučius. Vaišindavo tik gerus vaikučius, o kam duodavo margutį – juo labai pasitikėdavo, nes margutį reikėjo išsaugoti iki atvelykio.
Pirmąją Velykų dieną grįžus iš bažnyčios buvo kiaušiniaujama. Eidavo pas kaimynus ar gimines, keisdavosi kiaušiniais ir juos daužydavosi. Mušdavo tik laibgalį, o antrą dieną ir bukąjį galą. Kurio kiaušinis būdavo stipriausias tas ir nugalėdavo. Visoje Lietuvoje buvo paplitęs paprotys „ridinėti“ margučius. Susirinkdavo visi į vieną klojimą ar pirkią, pasistatydavo lovelį, kurio vieną galą dėdavo ant kaladės ir ridinėdavo. Kurio paridentas margutis prisiliesdavo prie anksčiau paridento, tas ir laimėdavo.
Per Velykas, kaip ir kitas kalendorines šventes, plačiai buvo paplitęs paprotys laistytis vandeniu. Visi šie Velykų papročiai baigdavosi kitą sekmadienį, vadinamu Atvelykiu.
1994 m. Jungtinių Tautų organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė birželio 17-ąją Pasaulinė kovos su dykumų plitimu ir sausromis diena. Šiais metais priimta kovos su sausromis konvencija. Diena skirta informuoti visuomenę apie sausros padarinius ir padėti kitoms tautoms kovoti su šia problema.
Spalio 23-ąją nuo 6:02 ryto iki 6:02 vakaro (18:02) chemikai švenčia molekulės arba molio dieną. Ši data pasirinkta dėl Avogadro skaičiaus, kuris yra lygus 6,022 × 10^23.
Sekretorės diena švenčiama trečiąjį balandžio trečiadienį. 1952 m. Amerikos verslininkas Haris F. Klemfusas savo įmonėje įsteigė Sekretorės dieną. Tokios šventės metu visos jo įmonės moterys būdavo išvaduojamos nuo varginančio rutininio darbo. Ši šventė po truputį paplito visame pasaulyje ir net tapo Administratorių profesine švente.
Jūs eikit kartu, tvirtai rankom sukibę,
Tas kelias viliojantis, ilgas, sunkus.
Ir veskitės pagarbą, meilę, kantrybę,
Per rytą ir vakarą – ilgus metus.
Jei ką nors blogai pagalvojai, nusispjauk per kairį petį tris kartus. Sakoma ant kairiojo peties tupi velnias, kuris kursto.