1. Tostai
2. Tostai draugams

Gražiausi tostai draugams visoms progoms bei užstalės palinkėjimai draugams įvairiomis temomis.

---

Už draugystę
Džiunglėse gyveno vilkų gauja. Tačiau gaujos vadas metams bėgant paseno. Ir kartą, kai vilkai rengėsi medžioklei, jis jau nebesugebėjo jos vesti. Tada į priekį išėjo jaunas stiprus vilkas ir pasisiūlė būti gaujos vadu. Senasis vilkas sutiko.
Po kelių parų gauja grįžo iš medžioklės. Jaunasis vilkas papasakojo, jog jie užpuolė net septynis medžiotojus ir be vargo įveikę juos, parsitempė daug grobio.
Po kurio laiko vėl atėjo metas ieškoti grobio. Ir vėlei gaują žygin išsivedė jaunasis vilkas. Tačiau šį kartą jie ilgai negrįžo. O kai grįžo, senasis vilkas ilgai negalėjo patikėti. Iš visos gaujos grįžo tik vienas jaunasis vilkas, bet ir tas apdraskytas, kruvinas, bejėgis. Senasis vilkas nustebęs paklausė:
- Pirmojoje medžioklėje tavo gauja užpuolė septynis ginkluotus medžiotojus, ir vis dėlto tada grįžote sveiki ir su grobiu! Kas dabar atsitiko?
Jaunasis vilkas atsakė:
Tada buvo tiesiog septyni medžiotojai, o šį kartą sutikome tris geriausius draugus...
Tad skelbiu tostą už tikrą draugystę!

---

Dažnai mus vadina nevykėliais,
Dažnai mus vadina kvailiais.
O mes bėgam keliais,
Bėgam kryžkeliais
Ir vadinam viens kita draugais...

---

Bailus draugas blogiau už priešą, nes priešo saugaisi, o draugu pasikliauji.
(L. Tolstojus).

---

Net nežinau, kaip tau paaiškint,
Ko aš ieškau, ką radau...
Kodėl švelnumo pilna žinutė,
Rašau ne kam kitam, o Tau..:)

---

Aš tik norėjau pasakyti, netgi jei aš daugiau niekada su tavimi nešnekėsiu savo gyvenime, tu man esi ypatingas žmogus... Aš gerbsiu tave, žavėsiuos tavimi ir visa širdimi tave branginsiu... Atsimink, kiekvienam reikia draugo... Gal kažkurią dieną tau atrodys, lyg neturim nė vieno draugo apskritai, tiesiog prisimink šį laišką ir nusiramink, žinodama, kad kažkam tu rūpi... ir visada rūpėsi...

---

Išmok rašyti skriaudas ant smėlio, o patirtą džiaugsmą ant akmens...

---

Karalius turėjo juokdarį. Juokdarys visad juokėsi. Karalius nužudė juokdario motina – juokdarys juokiasi. Nužudė juokdario tėvą. Vis tiek juokiasi. Nužudė broli – juokiasi. Nužudė juokdario draugą – staiga juokdarys pravirko. Karalius klausia juokdario:
– Kodėl tu pravirkai?
Juokdarys atsako:
– Šeimos aš nepasirinkau, o draugus aš išsirinkau pats.
Tad išgerkim už gerus draugus!

---

Netampyk ant kupros praeities.

---

Neik, mergaite, tais keliais,
Kur visi paklysta,
Nes ten rožės su žiedais,
Niekad nepražysta.

---

Neliūdėk, kai sunku ir verkti ašarų nėra, žinok, kad visada išaušta kita diena ir sielą sušildys draugo ištartas šiltas žodis...

---