Kiti

Kad bičiuliai neapaktų
Vienas žmogus, šauniai bekildamas karjeros laiptais, pagaliau pelnė ministro titulą. Apie jo naująjį paskyrimą sužinojo ir jo ištikimasis draugas Petras. Sužinojęs tuoj pat nuskubėjo į ministeriją pasveikinti ministro kėdėn sedusio savo bičiulio. Bet naujasis valdininkas, dėbtelėjęs šaltu žvilgsniu, grubiai paklausė Petro:
— Kas tu toks? Aš tavęs nepažįstu!
Petras pasimetė, bet, nurijęs nuoskaudą, pasakė:
- Argi tu manęs nepažįsti? Aš gi tavo senas bičiulis. O atėjau aplankyti tik todėl, jog išgirdau esą tu nelauktai apakęs... Ir iš tiesų dabar įsitikinau - tu matantis aklasis...
Tad siūlau šį tostą už tai, kad mūsų bičiuliai neprarastų regėjimo ir neapaktų, nors ir pačius prestižiškiausius postus jie pelnytų!