1. Mintys, frazės, posakiai
2. Posakiai ir sparnuotos frazės

Įdomūs posakiai ir populiarios sparnuotos frazės visomis temomis. Įžymių žmonių posakiai.

---

Erškėčių vainikas – kančia ar nuolatiniai sunkumai. Senovėje tokį dygliuotą vainiką, kaip pažeminimo ir gėdos simbolį, uždėdavę nuteistiesiems myriop. Erškėčių vainiku buvo vainikuotas ir Kristus prieš ėjimą į Golgotos kalną, mirties bausmės vietą.

---

Moteris turėtų būti nešvanki ir neišgirsta. – DŽ. Lenonas.

---

Moterys prisirišusios prie mados, nes naujumas visada yra jaunystės atspindys. – M. de Skiuderi.

---

Naujieji rusai (angl. The New Russians) XX a. paskutiniaisiais dešimtmečiais greitai praturtėję ir tuo besididžiuoją rusai. Terminas galėjo atsirasti iš perfrazuoto pranc. nouveau riche, angl. new rich ‘naujasis turtuolis, praturtėjėlis’; taip pat Salustijaus (Gaius Sallustius Crispus, 86–34 pr. m. e.) terminą homo novus, kuris sen. Romoje reiškė nekilmingą asmenį, savo intelektu ar kaip kitaip prasimušusį į aukštuomenę (naujasis rusas intelektu paprastai nepasižymi). Posakio autorius – amerikiečių žurnalistas H. Smitas (Hedrick Smith, g. 1933), išleidęs tokiu pavadinimu apybraižą (1990).

---

Idealus vyras turi kalbėti su moterimis kaip su dievaitėmis, o elgtis – kaip su vaikais. Jis turi nepaisyti jų rimtų prašymų, bet privalo tenkinti kiekvieną jų užgaidą. Jis turi skatinti jų kaprizus ir uždrausti jų misijas. Jis visados turi pasakyti daugiau negu galvoja, o galvoje turėti daugiau negu pasako. – O. Vaildas.

---

Mokslas visuomet neteisus. Jis niekuomet neišsprendžia problemos nesukurdamas dar dešimt naujų. – B. Šo.

---

Menininkas tampa savimi nuolat eidamas nuo savęs prie kitų ir nuo kitų prie savęs, jis visados yra pusiaukelėje tarp grožio, be kurio negali apsieiti, ir bendrijos, iš kurios negali ištrukti. Štai kodėl tikri menininkai nieko nesmerkia, užuot teisę, jie įsipareigoja suprasti. - A.Kamiu

---

Matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, akimis nematome. - A.de Sent-Egziuperi

---

Grožis – tai kapitalas, kuris turi būti investuotas kuo geriausiai. – M. Larnis.

---

Prarastos iliuzijos (pranc. Les illusions perdues) neišsipildžiusios viltys; nusivylimas kuo nors. Posakiu tapęs O. de Balzako (Honoré de Balzac, 1799–1850) trilogijos pavadinimas. Romane vaizduojamas provincialo vaikino, atvykusio į Paryžių ir svajojusio tapti garsiu poetu, likimas ir puoselėtų lūkesčių netektis.

---