Jei ketinate dovanoti brangenybes, verčiau nedovanokite nei tikrų, nei dirbtinių perlų. Pasak senovės graikų mitologijos, perlai – tai nimfų ašaros. Krikščionys taip pat perlus vadino našlaičių ir našlių ašaromis.
Senovės Rytuose, kur tikėta, kad gavus dovanų tokį daiktą visus namiškius dar ilgai persekios nelaimės. Taip pat nepriimtina dovanoti šalto ginklo (kad ir suvenyrinio), virtuvės rinkinių, kuriuose esama peilių. Europoje šios tradicijos ne itin paisoma, bet vis dėlto dovanai rekomenduojama rinktis ką nors mažiau pavojingo.
Namie kabantis didelis veidrodis turi atspindėti visu ūgiu aukščiausią šeimos narį taip, kad virš galvos liktų mažiausiai sprindis tuščios veidrodžio erdvės, nes jei vizualiai “nekertama” galvos dalis arba žiūrint reikia pasilenkti – namie nelaukite laimės, gerovės ir sveikatos, be to ir sutarimo nebebus. Kinijoje, net tikima, kad prie nematomos veidrodyje kūno dalies laikui bėgant gali prikibti kokia nors liga.
Dengiant stalą Kūčių vakarienei padedama ir viena tuščia lėkštelė mirusiųjų vėlėms. O per Velykas – atvirkščiai: šeima, kuri trokšta susilaukti kūdikio, turėtų ant stalo padėti dar vieną tuščią lėkštelę būsimiems vaikams, įdėti į ją gabalėlį Velykų bobos. Sakoma, tai padės greičiau prisišaukti gandrus. O vakare šį pyrago gabalėlį reikėtų sutrupinti ir paberti lauke, kad sulestų paukščiai.