Žmona išleidžia vyrą į aludę su šunimi. Pirmą vakarą vyras pareina truputį užgėręs, žmona klausia: - Kiek išgėrei? - 1 bokalą alaus. - Na, Lordai, pasakyk. Lordas: - Gaf. Antrą vakarą vyras pareina girtesnis nei praėjusį. Žmona: - Kiek išgėrei alaus? Vyras: - 2 bokalus. Žmona klausia šuns: - Kiek Lordai? Šuo: - Gaf, gaf. Na, taip trečią ir ketvirtą vakarą. Penktą vakarą vyras vos ne vos parsivelka, žmona klausia: - Kiek išgėrei alaus šiandien? - 4 bokalus, o ką? - Na, Lordai kiek? Šuo: - Gaf, gaf, gaf, gaf. O kiek degtinės jis išgėrė? Šuo: - Uuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuu.
eina Raudonkepuraitė mišku, neša sviestą senelei. Prieina namelį, pabeldžia į duris. Atidaro vilkas. Raudonkepuraitė: - O kur mano senelė? - Nėra. - Bet čia Miško gatvė, 13 namas? - Taip. - Tai čia mano senelės namas? - Ne. - O kas tada? - Dabar čia mano ofisas.
Vovočka pareina namo ir klausia mamos: - Žinai... Mokyklos direktorius šiandien manęs klausinėjo, ar aš vienas vaikas šeimoje, ar turiu seserų ar brolių... - Ir ką tu jam pasakei? - Pamelavau, kad vienas. - Ir ką pasakė direktorius? - "Ačiū dievui".
Japonija šimtmečius kėlė savo gamybos kokybę, iš visų darbininkų atrinkdama auksarankius. Būdama humaniška šalimi, kreivarankių Japonija nenaikino, o tiesiog deporduodavo juos į Kiniją...
Uspaskichas, bandydamas pakelti savo prestižą tikinčiųjų tarpe, nutarė paaukoti bažnyčiai pinigų. Jo agentas nuvažiuoja pas vieną iš kunigų ir taria jam: - Sveiki, aš esu Darbo partijos atstovas, mūsų vadovo Viktoro Uspaskicho paliepimu, atvežiau bažnyčiai auką - 100 tūkstančių litų, kuriuos jums ir perduosiu dabar. Tačiau, su viena salyga: jūs turėtumėte savo pamoksle pavadinti jį šventuoju. - Bet jis juk nėra šventasis, tokiu tampama tik popiežiaus sprendimu! - Na, galite pavadinti jį kaip nors netiesiogiai, pavyzdžiui, kokiame nors palyginime... Kunigas sutiko paminėti Uspaskichą palyginime ir paėmė auką bažnyčiai. Kitą dieną į bažnyčią prisirinko ir šiaip žmonių, ir Darbo partijos atstovų, o kunigas pradėjo sakyti pamokslą: - Šiandien norėčiau pakalbėti apie Viktorą Uspaskichą. Tai tikras erodas, toks nusidėjėlis, kokių reta, tikras nusikaltėlis. Jis papirkinėja pareigūnus, vilioja pinigus iš žmonių, meluoja, kyšininkauja ir apgaulėmis bando pakliūti į valdžią. Tai toks blogas žmogus, kad už jį balsavę nuodėmių atleidimo gali nesitikėti! Bet, palyginus su Henriku Daktaru, tai tikras šventasis!
Kavinėje susitinka du direktoriai. Vienam paakyje - mėlynė, veidas - apdraskytas. Jis klausia: - Klausyk, gal pažįsti kokią gerą sekretorę ieškančią darbo? - O kas nutiko? - Velnias, akcininkų susirinkimas - ant nosies, darbų - milijonai, nespėju pasiruošti. Vakar grįžau namo, iškart įpuoliau į darbo kabinetą ir sėdau prie kompiuterio dirbti. Žmona man vakarienę atnešė, padėklą po nosimi pastatė. Aš jai į užpakaliuką įgnybau ir sakau "ačiū, Rasele". - Ir? - Ramunė jos vardas, Ramunė...