Toks mažytis mažytis žmogutis, su rankytėm, kojytėm - matai? Išbučiuosim visus pirštukus, gal po tūkstantį kartų - tikrai! Laimingiausia paliks ši diena - kai pasaulį išvydo dukra!
Jo dar nėra, bet mes abudu žinom, Kad jis ateis mažytis ir švelnus. Mes jaučiame trečios širdies plakimą, Ir kas bebūtų jis - dukrelė ar sūnus, - Mes nesidžiaugt, nelaukti jo negalim, Ir šis laukimas dvigubai džiugus - Ateina naujas, laukiamas žmogus. Gal saulė švies, gal žvaigždės degs, mirgės? Ne, niekur, niekada žmogaus gimimas Dar neturėjo taip gilios prasmės...