Gražiausi sveikinimai ir palinkėjimai Tėvo dienos proga. Pasveikink savo mylimą tėvą su Tėvo diena.


Tėve, tėtuk, tėveli, tegul Tavo gyvenimas būna ilgas ir giedras, tegul tavo gerose akyse šviečia tik laimės žiburėliai. Su Tėvo diena.

O, kad galėčiau Tau padovanoti vėją,
O, kaip norėčiau saulę tau delnuos atnešt,
Nes tik Tu vienas, mylimiausias Tėve,
Gyvenimo kelin mokėjai mus išvest.
Akyse tavose,
Visad meilę regiu,
O smagiausia tada,
Kai mes būnam kartu!


Žali beržynai, mano Tėve, Tau siūbuoja —
Pati birželio žaliojo pradžia…
Saulėlydžiuos Tau gros dangaus natom obojus,
Užbūręs vien širdies giesme graudžia.

Apkabinu Tave, gerasis mano Tėve,
Dėkoju už gyvenimą vien Tau.
Nebūtų niekas taip šiltai mylėjęs
Ir nežadėtų niekas manęs laukt.

Su Tėvo diena, mylimas, brangusis.
Džiaugiuos, kad esu širdies Tavosios pusė.


Šiandien norim ačiū Jums ištarti,
Laime ir Džiaugsmu pasidalint.
Ir su pagarba žemai Jums nusilenkę,
Norim prisiglausti prie Jūsų rankų.


Tėveli, man šiandient palinkėti tau norisi daug ko…
Nors nevisada išsipildo viltys žadėtos svajotos.
Tegul tavo diena praeina linksmai ir svajingai, ir ne tik
Bet kad ir viskas išsipildytų bei diena būtų stebuklinga!


Tu sugriaudavai tuščius idealus,
Mokydamas džiaugtis tuo, kas realu.
Tu visų pirma buvai žmogus,
Besimokantis iš daromų klaidų.


Tu-mano medžio šaknys,
Mokančios atsigaivinti žemės vandenio čiurkšle.
Tu- mano medžio šaknys, o mama- sula.
Tu- mano paukščio snapas,
Galintis iš laimės susikrauti lizdą po žydra žvaigžde.
Tu- mano paukščio snapas, o giesmė- mama.
Tu- mano vilko iltys,
Ginančios nuo priešo, sėlinančio su mintim pikta.
Tu- mano vilko iltys, letena- mama.
Tu- mano kelio kraštas,
Guodžiantis iš tolo, kai slenku likimo apkulta.
Tu -vienas kelio kraštas, kitas- mama.
Aš- kūrinys iš jausmo nulipdytas,
Nežinomų pasauliui skulptorių ranka,
Esu be galo laikina.
Ir tirpsta mano dienos laiko saujoj,
O aš vis vien laiminga, nes yra
Šešėlis medžio,
Paukštis laisvas,
Vilko kauksmas,
Kelio dulkės,
Kuriuos lyg kraitį man sukrovė tėtis ir mama.

Tavo rankos jau pavargo,
O gilios akys surimtejo,
Su manim turėjai vargo,
Padėkoti aš norėjau.


Mielas Tėveli, tavo stiprybė nugali viską, tavo meilė sušildo jausmus…
Tų žmonių, kurie tave brangina – nes brangini ir Tu mus.
Tu augini (dvi) šakas augančias iš tavo storo kamieno…
Jau greit reikės paleist rankas, o mes dėkosim savo Tėčiui…
Su nuostabia švente! Su Tėvelio dienele!