Kartais nežinau kodėl, bet tavęs labai pasiilgstu. Pasiilgstu tavo šiltų rankų prisilietimo, Nuo kurių per kūną bėgioja šimtai virpuliukų…
Pasiilgstu tavo karštų bučinių, Nuo kurių suvirpa mano širdelė. Pasiilgstu tavo šilto žvilgsnio žiurinčio man į akis. Pasiilgstu tavo meilių žodžių, bei tavo žavios šypsenos…
Ar tu ten, vėjau, beldei Ir keikeis negražiai? Ar meilei, tai vienvaldei, Tu langus išdaužei? Lenkiuos aš jos namų. Ten gera ir ramu. O ten, kur jos nėra - Ne vėjas, o audra!
Man reikia tavęs kaip nakties tamsumos, Man reikia tavęs kaip žvakei liepsnos. Man trūksta tavęs kaip sielai aistros Ir myliu tave lyg širdies gilumos.
Atmink, kad laužas dega tik tada kai juo rūpinamasi, kai į laužą dedamos malkos, pučiamas oras.. Uždegtas laužas gali neužgesti visą amžinybę, jei prie jo budėsi ir visada jį pakurstysi.. todėl.. norėdama išsaugoti meilę, kaip ir tą laužą, privalai kiekvieną sekundę, akimirką, ja rūpintis, kad visada degtų tavo mylimo žmogaus ir tavo širdyse!!