Metai bėgs nesulaikomai greitai, O širdy tegul vasara visada bus. Neskubėki į rudenį eiti, Neskubėki skaičiuoti metus. Tik visuomet būki laiminga Ir darbe, ir kely, ir namuos, Tegul niekad ryžto nestinga Tau gyvenimo žingsniuos visuos.
Jaunas žurnalistas netaktiškai paklausė įžymios artistės, kiek jai metų. - Neprisimenu, - atsakė artistė. - Kaip, jūs nežinote kiek jums metų? — stebėjosi jaunas žurnalistas. - O aš jų neskaičiuoju. Aš, pavyzdžiui, skaičiuoju pinigus, brangakmenius, nes juos gali pavogti. O mano metų niekas nepavogs! Tad pakelkime taurę už nepavagiamą mūsų turtą - mūsų metus!
Kad žmonės šypsotųs prie vieškelio balto, Kad saulė žydėtų virš tavo galvos, Kad lietus nuplautų ir skausmą, ir kaltę, Kad sniegas nekristų ant sielos žaizdos.
Kad medžių viršūnėse viltys nutūptų, Kad vėjai atpūstų gėrį iš namų, Kad vėlei užplūstų ir vėlei užsuktų Džiaugsmai ir likimai žmonių svetimų.
Kad niekas ir nieko, ir niekad neskriaustų, Kad niekas nebūtų prie kojų mažų, Kad viskas iš nieko, Kad viskas iš naujo, Kad viskas į gera.