Kiti

Aš — Motina — aš obelis iš balto Sūnaus sodo,
Iš neregėtos pasakų žvaigždės,
Kur naktimis gyvenimą aukotų,
Kuri brandintų vaisių ateities.

Aš — Motina — aš obelis ant aukšto Sūnaus kalno,
Tarp pasakų pilių ir tarp žmonių.
Kai artimi sakys: — Sūnus užaugo, —
Aš atiduosiu Sūnų dėl visų.

Aš — Motina — aš obelis prie ilgo Sūnaus kelio,
Ir kai laukiniai vėjai Jį šukuos,
Tai nuo audrų užstosiu savo meile,
Ir mano dvasios balsas Jam dainuos.

Aš — Motina, aš obelis, aš — Sūnaus sielos medis,
Apglėbęs savo vaisių šakomis.
Tik mano meilė Jį tolybėj gelbės!
Jam — mano laimė, viltys ir širdis.