Kiti

Mieloji mūsų Svočia, Tau dėkojam
Už nuostabų svečiams karvojų,
Už rankšluosčius ir prijuostes,
Už juostas tarsi už virves,
Kuriom galėjom piršlį kart,
Kad nuotakai nereiktų verkt,
Jog per melagį reiks jai vargt.
Mieloji Mūsų svočia, Tau dėkojam,
Bet prieš visus svečius kartojam,
Kad vaišinus mus sūriais ir medum
Neprivertei visų svečių paklust —
Jie šoko, siautė ir dainavo,
Per dieną, naktį sau puotavo,
Prigėrę, piršlio nepakorė —
Melagis jiems “ponu” atrodė.
Skandinsime Tave “balėjoj” —
Už piršlį — nepasigailėję!