Atvažiavo amerikiečių turistas į Londoną. Pasisamdė gidą. Vaikšto po miestą, apžiūrinėja, susipažįsta su architektūra. Galų gale jam atsibodo: - Klausyk, kodėl jūsų visi pastatai tokie maži. Štai, pavyzdžiui, šis pastatas Amerikoje būtų dešimt kartų didesnis. - Žinoma, sere. Tai psichiatrinė ligoninė.
Jam juodai nesisekė. Jam nesisekė viskas. Žinoma, ir seksas. Netgi, kai jis paskambino į sekso telefoną, jam pasakė: "Ne šiandien. Atleiskite, bet man ausį skauda...".
1940 m. eina keli rusų kareiviai Lietuvoj pro bažnyčią sekmadienį ir mato prie durų išmaldos prašančius ubagus: - Smatri, Vasia, a u etich litovcev tože estj kolchozniki! - nustemba kareiviai.
Atvaro į vieną galingą kompiuterių firmą čiukčius ir sako, kad jis yra afigitelnas kompiuterastas, programeris, dirbantis su bet kokia operacine sistema ir panašiai. Sako, tipo: - Ką man galite pasiūlyti? Firmos šefas, pagalvojęs ir sako: - Nu, tipo, pradžiai 100.000 USd per metus algos. - Gerai! - sako čiukčia. - Nu... mašiną.... pradžiai duosim Opeliuką - vėliau pakeisim į geresnę... Čiukčia: - Nu tiek to. O butas miesto centre? - Žinai - sako šefas - centre niekaip, bet vieno kambarėlio užmiestyje suorganizuot galim... - Jūs ką - juokaujat??? - pasipiktinęs klausia čiukčia. - Ne! - sako šefas - juokauti čia jūs pirmas pradėjote!
Blondinė sugalvojo pajodinėti arkliu. Tik truputėlį pajojus, ji kažkaip sugebėjo nuslysti nuo balno. Viena koja įstrigo kilpoje, arklys nesustoja, blondinės galva į žemę daužosi. Kai jau ji buvo beprarandanti samonę, atbėgo supermarketo menedžeris ir ištraukė arkliuko laidą iš rozetės.
Mama užėjusi į dukters kambarį pamatė tvarkingai paklotą lovą, sutvarkytą kambarį. Lovos centre gulėjo vokas su užrašu mamai. Mama atvėrė voką ir pradėjo skaityti drebančiomis rankomis: “Brangioji mama, aš tikrai atsiprašau ir apgailestauju, kad rašau tau šį laišką. Aš pabėgau iš namų su savo nauju vaikinu, kadangi nenorėjau, kad man su tėčiu iškeltumėte sceną. Aš atradau aistrą Achmedui, jis toks nuostabus su savo auskarais, tatuiruotėmis, barzda ir baikerio darbužiais. Bet tai ne tik aistra, aš esu nėščia ir Ahmedas sako, kad mes kartu busime labai laimingi. Jis turi vagonėlį miške ir krūvą malkų visai žiemai. Jis nori su manimi turėti daugiau vaikų, apie tai svajoju ir aš. Jis išmokino mane, kad marihuana iš tikrųjų niekam nekenkia ir mes ja norime auginti sau ir taip pat ją su jo draugais keisti į kokainą ir ekstazi. Dabar aš meldžiu mokslo, kad jis atrastu vaistus nuo AIDS tam, kad Ahmedas jaustųsi gerai: jis tikrai nusipelnė to!!! Mama nesijaudink man dabar jau 15 metu ir aš žinau, kaip savimi pasirūpinti. Kada nors aš tave tikrai aplankysiu ir supažindinsiu su tavo anūkais. Tavo duktė, Jurga P.S. Viskas, ką parašiau yra melas. Aš pas kaimyną. Aš tik norėjau priminti, kad gyvenime yra blogesnių dalykų nei mano pažymių knygutė rašomojo stalo stalčiuje. Mama aš tave myliu. Paskambink, kai bus saugu sugrįžti i namus.”