Numirė viena blondinė ir eina prie dangaus vartų. O ten stovi eilutė. Reikia laukti. Staiga iš už vartų pasigirsta šaižus riksmas. Blondinė, pakraupusi, klausia šv. Petro: -Kas čia buvo? Šv. Petras: -Nieko, tik vienam žmogeliui galvoje skylę išgręžė, kad aureolę galima būtų pritvirtinti. Po kiek laiko pasigirsta dar baisesnis riksmas. Blondinė: -O kas čia dabar? Šv. Petras: -Ai, čia kitam nugaroje porą skylių padarė. Sparnams įstatyti. Blondinė, apakusi, ėmė trauktis link laiptų į pragarą. Šv. Petras: -Ė, ten tau negalima. Ten tave visaip prievartaus ir žagins. Blondinė: -Nieko, aš tam jau turiu skyles. Gręžti nereikės.
Jis: Valio, pagaliau! Jau galvojau nebesulauksiu! Ji: Gal man išeiti? Jis: Net negalvok apie tai! Ji: O tu mane myli? Jis: Aišku. Ji: O tu man buvai kada nors neištikimas? Jis: Kaip tau tai į galvą galėjo ateiti? Ji: Tu mane bučiuosi? Jis: Taip. Ji: O tu mane muši? Jis: Nieku gyvu. Ji: Aš galiu tavim tikėt? Kas buvo po vestuviu skaityk nuo Apacios i Virsu…
Lietuvos gamtos apsaugos draugija, remdamiesi tuo, kad šeškai savo nemaloniai kvepinačias išskyras paskleidžia tik kilus pavojui, siūlo pakeisti posakį "smirda kaip šeškas" į posakį "smirda kaip politikas". Tuo tarpu filologijos draugija, remdamasi tuo, kad vilkų racionas nėra gerai ištirtas, siūlo posakį "alkanas, kaip vilkas" pakeisti į posakį "alkanas, kaip mokytojas".
Šliaužia per dykumą du vėžliai. Vienas iš jų tempia paskui save kulkosvaidį. Staiga, pamato jie pro šalį einantį karavaną. Vienas kitam sako: - Vasilijau Ivanovičiau, gal apšaudom juos? - O kam? - Šiaip, pajuokausim. - Ne, Petka, užteks. Su Džinu jau pajuokavom.
Petriukas pareina is mokyklos su melyne po akimi mama jo ir klause: -Sunau kas nutiko? -zinai mama as kiekviena nakty 3:00val. as paskambindavau sa kokiam drauguj ir sakydavau: Spek kas skambina. -Na ir ka? - Na ir sendien jie atspejo:-)
Trys žmogeliai kažkaip surado senovinį butelį. Atidarė - o iš jo išlindo džinas. Sako jiems: - Kadangi mane išlaisvinot, išpildysiu jums po norą. Pirmasis žmogelis sako jam: - Žinai, mane jau užveikė tie žaliukai mentai. Padaryk, kad manęs keliuose jie niekad nestabdytų! - Gerai, taip ir bus, - sako džinas. - O mane užveikė skruzdėlės namuose, - sako kitas. - Padaryk, kad jų nebūtų! - Gerai, - sako džinas, - imk šį mažą skruzdėlyną, parsinešk namo ir paleisk. Jo skruzdės suės visas skruzdes tavo namuose o paskui pačios nudvės. - O man padėk išsivaduoti nuo tarakonų, nes visai gyvenimo nebėr per juos, - sako trečiasis. - Gerai, imk šį mažą tarakoną, parnešk jį namo ir paleisk, - sako džinas. - Jis suės visus tarakonus tavo namuose o paskui pats pastips. - Palauk, - sako pirmasis, - gal aš galiu sugalvoti kitą norą? Gal galėtum man duoti mažą žalią mentuką?