Važiuoja keliu du gėjai. Vienas užsimanė didelio reikalo ir sako kitam: - Klausyk, Petrai, paleisk mane prie šio krūmo, aš tuoj grįšiu. Po kelių minučių šis grįžta spiegdamas iš laimės: - Greitai, greitai varom prie to krūmo. - Kas buvo? - Gimė, gimė. - Kas gimė? - Kaip kas, durniau, vaikas. Einam parodysiu. Nuėjo prie to krūmo, kur buvo atliktas reikalas: - Va, matai, rankytės, kojytės... - Durniau, varlę apš...kai...
Pelytė ir peliukas žaidžia slėpynių. Pelytė sako: – Jei mane surasi, aš būsiu tavo, galėsi su manimi daryti, ką panorėsi. O jei nerasi, aš būsiu spintoj..
Nutarė vyras nusipirkti namą. Jo klausia: -Kokio dydžio turi būti tas namas? -Pakankamai didelis, kad mano žmona neturėtų laiko plepėti telefonu ir vaikščioti po parduotuves, bet tuo pačiu ne perdaug didelis, kad į jį negalėtų persikraustyti mano uošvienė.
Sučirškė durų skambutis. Atidarė dramblys. Į butą, įkyriai zyzdamas, įskrido uodas. – Ko tau reikia? – piktai pakratė straublį dramblys. – Ar ponia dramblienė namie? – Dar negrįžo. – Tuomet perduok, senas kelme, jai, kad buvo atskridęs jos simpatija Alfonsas!