Vėlus vakaras. Tamsi gatvelė. Ja eina žmogelis. Staiga iššoka peiliu ginkluotas plėšikas: - Greit atiduok piniginę! - Ėėėė... Prašau... Mane žmona primuš, jei neparnešiu atlyginimo... Ji nepatikės, kad mane apiplėšė... - Cha! O tu ką, manai, kad maniškė patikės, jog aš nieko neapiplėšiau?
Du čiukčės pasiklydo miške. Nežino ką daryti. Vienas ir sako kitam: -Reikia į orą šaudyti, gal kas išgirs ir išgelbės mus Na pirmas šauna į orą, o kitas sako: -Dar šauk! Vėl šauna. -Dar šauk! Vėl šauna. -Dar šauk! Vėl šauna. -Dar šauk! -Nebegaliu, pas mane strėlės baigėsi...
Sėdi gruzinas ir garsiai aimanuoja: - Vai, vai, vai, kokia nelaimė. Čia prieina jo senas draugas ir užjausdamas klausia: - Vaco, kas nutiko? - Vai, vai, vai, kokia nelaimė - mano žmoną į kariuomenę paėmė. - O tai ką, tavo žmona - gražus vyras? - Koks vyras, koks vyras... Berniukas dar visai.
Pirmas kartas bus sunkus ir skausmingas. Antras - slidžiai malonus. Trečias - ritmingai profesionalus. O po to jau vienas juokas čiuožinėti ledo arenoje.
Stovi policininkas ir rūko. Prie jo pribėga bičiukas ir sako: -Nori, anekdotą papasakosiu? -Tu ką, trenktas, aš gi policininkas!? -Gerai... gerai... aš pasakosiu lėtai ir dar pakartosiu antrą kartą.