Kas yra ta meilė? Kilnus ir tyras jausmas? Nežinomybė? Kai širdis valdo protą? Nežinau. Tačiau daugelis sako, kad meilė yra ir viena, ir kita. Sako, kad tikra meilė būna tik kartą. Tačiau tada žmogus būna pats laimingiausias pasaulyje. Vieni sako, kad tikrosios meilės reikia ieškoti, kiti - kad ji pati ateina. Lyg žaibas trenkia iš giedro dangaus. Bet jeigu tas žaibas į tave nepataikys? Jei ieškosi ir nesurasi? Kas tada?
Meilė - tai daugybė neatsakytų klausimų, į kuriuos pats turi atsakyti. (Karolis Noreika)
Su kuo tu ateisi? Su saule? Aš labai lauksiu saulėtekių. O gal su vakaru? Lyg pat vidurnakčio deginsiu žvakę. Su lietumi? Be skėčio vėl žingsniuosiu per balas. Su ilgesiu? Su nerimu? Vistiek... Vistiek. Kad ir su kančia, netekimais... Tik ateik. Patižęs sniegas tirpsta, leidžias, ir teka upeliu srauniai. Gal su pavasariu ateisi, kad su žiema neatėjai? Gal su pavasariu, ir vėlei liepsnos mums žemė ugnimi, žydės, švytės gražiausios gėlės ir kris sidabrotas lietus.
Aš prisiekiu niekur nesitrauksiu,mes abu-lyg nemirtingi paukščiai... tavo meilės lyg stebuklo lauksiu,mes abu-lyg nepakilę paukščiai... jūros bangos tau dainuos lopšinę,būsim visad mes pakrantės paukščiai... nors žaibai su pragaru ir skirs mus,mes juk mylim kaip tie rojaus paukščiai... mes išskrisim amžiams ir paskęsim, savo nebūtį surinkę kaip vergai...mes juk paukščiai-laisva savo meile,kad ir kur bebūsim-susišauksim... (Mirtišė)