Tarytum ąžuolas stiprus ir ištvermingas, Tarytum medis Tu šioj žemėje esi. Žmogus gyvena, kad jis būtų reikalingas, Kad jo darbais gėrėtųsi visi, visi.
Mes linkim, Tėti, ąžuolų žalių tvirtybės, Jaunatviškos minties ir vyriškos jėgos. Tegu gyvena Tavyje galia jaunystės, - Kaip gyvena paukščiai miško ąžuoluos.
Tau iš širdies sveikatos, laimės palinkėsim, Žieduotos nuotaikos ir metų tau šviesių, Kad tartum rožės nuostabiai žydėtum, Per sunkų darbą pelnęs pagarbą visų.
Brangūs, Tėveliai, Jūs nepaliaukite šypsotis Juk mes be Jūsų – upė be vandens, Tad būkit laimingi, dar pašventins Dirvos gyvą kvapą savo delnuose.
Būkit laimingi, net tada, kai Jūsų švelnūs pirštai paima dalį Kančios iš nukamuoto savo artimo kūno. Būkit laimingi, belaukdami Vieni kitų iš kur nors begrįžtančių.
Būkit laimingi nešiodami anūkus ant rankų Tad ir dabar prisisėmę ištvermės Būkit laimingi į kelią išleisdami Ir savo vyriausius vaikus.
Tau iš širdies sveikatos, laimės palinkėsim, Žieduotos nuotaikos ir metų tau šviesių. Kad tartum rožė nuostabiai žydėtum, Per sunkų darbą pelnęs pagarbą visų.
Tau iš širdies sveikatos, laimės palinkėsim, Žieduotos nuotaikos ir metų tau šviesių, Kad tartum rožės nuostabiai žydėtum, Per sunkų darbą pelnęs pagarbą visų.