Gražiausi sveikinimai ir palinkėjimai visoms progoms. Pasveikink savo artimuosius, draugus ar kolegas įvairiomis progomis.


Vestuviniai sveikinimai

Šauniesiems pinsime vainiką
Iš pakalnučių ir lietaus,
Papuošim jį aušrom, svajonėm,
Tyrąja žydruma dangaus.

Tegul kasdien giedroj ir sningant
Aidės ir kils lig pat žvaigždžių
Lyg volungės giesmė svajingas
Plakimas mylinčių širdžių!

Vestuviniai sveikinimai

Jau laikrodis dvylika muša,
Jo dūžiai likimą nulems,
Vainiką iš rūtų žaliųjų
Liepsnų gaivalai pasiglemš.

Ir nuometą baltą nusegsim,
Apgobsim šilkine skara:
Dar vakar buvai vėjavaikė,
Nuo šiandien marti ir žmona!

Neverk dėl dienų, kur prabėgo,
Ir skruostų nevilgyk rasa.
Naujieji namai tavęs laukia,
Sušildyti meilės šviesa.

Vestuviniai sveikinimai

Ši iškilminga diena visam gyvenimui įsirėš į jūsų atmintį.
Juk tai bendro kelio pradžia.
Atsiminkite, mielieji, jog jis nebus vien ložėmis klotas.
Jeigu pajėgsite numoti ranka į nereikšmingas smulkmenas,
gerbsite, tausosite vienas kito jausmus,
jokie šešėliai neužtemdys
Jūsų meilės aukuro, o laimės saulė
švelniais spinduliais glamonės Jus ir Jūsų kūdikius.

Vestuviniai sveikinimai

Mylėkite viens kitą iš širdies, Ir gelbėkite, ir ginkite viens kitą. Tiktai išėję į gyvenimo kelius, Jūs neužmirškit šito krašto. Kuriam užsiauginote sparnus, Kuriam pažinot meilės raštą. Ir neužmirškit jūs šitų žmonių Kurie Jums laimės ir sėkmės linkėjo, Kurie Jums širdį nešė dovanų Ir į svajas įpynė Nemuno vėją. Mes linkime mylėt tvirtai viens kitą, Ir drąsiai žengti gyvenimo keliais, Sukurti gražų ir saulėtą rytą, Su meilės ir ramybės spinduliais. Juk kartais būna ir takai nelygūs, Ir apsiniaukęs rudenio dangus. Ir kartais žodžiai, lyg erškėčiai dygūs, Užtemdo tai, kas buvo taip brangu. Bet kai tvirtai mylėsite viens kitą, Ir gerbsite viens kito troškimus, Tai laimė nekviesta ir neprašyta, Kasdien pabels į Judviejų namus.

Vestuviniai sveikinimai

Ponai svečiai ir ponios viešnios, išklausykit dekretą apie baisingus vieno melagio ir suvedžiotojo nusidėjimus!
Gimė tasai bestija anais dyvinais metais, kuomet katės šunis pjovė, zuikis būgną mušė, lapė alų darė, šunys giedojo, žuvys lekiojo, senos bobos veršius kirpo, mergikės tekėti nenorėjo, o vaikiai j anas nė žiūrėti nežiūrėjo... Tasai guvus berniokas, vilkų penėtas, vėjų nešiotas per visą margą svietą, augo ir išaugo į baisų veltėdį ir melagį, tikrą vagį. Klausiat, ką jis pavogė? Ogi gražią panelę, jauną mergelę... Klausiat, kaip pavogė? Ogi piršliauti pasišovęs. Atvyko tasai niekadėjas į jaunos panelės tėviškėlę ir pripliurpė, priskalatijo mergelei ir jos seniems tėveliams, kad už žalių girių, už lygių laukų gyvena puikiuose rūmuose dailus jaunikaitis, tikras bajoraitis. Ir yra jisai tą jauną mergelę nusižiūrėjęs, taip širdingai įsimylėjęs, kad nė dienos be jos išturėti nebegali. Ir jei tik ji sutiksianti už jo tekėti, turėsiant visko ligi valiai: mūro dvarą su langais deimantiniais takais sūriais grįstais, nuo gausybės dešrų ir skilandžių klėtis lūžtančias, būsianti užjūrių šilkais aprėdyta ir valdysianti viską, kaip tikjos širdis lieps... Pasiklausė jaunoji mergelė tų gražių postringavimų ir patikėjo, o patikėjusi ištekėjo... O ką mes, visi čionai atvykę, suradom? Medines trobas, varnalėšomis paramstytas, langus, lenčikėmis užtaisytus, klėtį nedabudavotą ir šunį gauruotą... Apgauti pasijutę, ryžomės tokį piršlį melagį nuteisti. Ilgai mintijome, kokią bausmę jam paskirti: ar grybų kotais užmėtyti, ar dešromis užplampyti, ar katėmis užpjudyti, ar leisti veršiams užbadyti? Dvi dienas galvojom: pakaušius kąsėm, kol nenupliko, laužėm galvas, kol nenulūžo, ir sumąstėm, kad suvis geriausia būtų tokį netikėlį pramaniūgą pakarti. Ne tik pakarti, bet dar iš jo šulų naudingų rakandų subudavoti. Iš makaulės pasidirbinsim liktarną, iš akių puodelius, iš ausų dubeniokus, iš dantų smailus kaltus, iš gerklės triūbas, iš pilvo būgną, iš kaulų kočėlus, iš rankų grėblius, o iš grobų vėdarų prisikepsma ir šauniai pasibūsma. Tai vis bus iš melagio kokia nauda! Ant tų žodžių mūsų prakalba baigias. Po tuo ir pasirašome...

Vestuviniai sveikinimai

Jauniesiems palinkėkim laimės.
Tegul jauki namų šviesa
Lyg aidas dangiškos palaimos
Apgobs jų sielas, o tiesa,
Kur amžių bandymą atlaikė,
Tegul kasdieną tik tvirtės:
Savų namų ir dūmai saldūs,
Šeima žmogaus jėgų versmė!

Vestuviniai sveikinimai

Šėriau žirgelį

Šėriau žirgelį
Per savaitėlę.
Kai atėjo subatėlė,
Savo bėrą žirgelį
Pasibalnojau.

Vai žirge, žirge,
Žirgeli mano,
Ar nuneši mane jauną
Per pusantros valandėlės
Šimtą mylių?

Nunešt nunešiu,
Parnešt parnešiu,
Jei pašersi avižėlėm,
Pagirdysi vandenėliu,
Tai nunešiu.

O kai aš jojau
Pro uošvio dvarą,
Čiulba ulba paukšteliai
Žaliam vyšnių sodely,
Tai gražiai gieda.

Vai uošvi, uošvi,
Uošvi tėveli,
Kas ten paukštė, per paukštelė
Žaliam vyšnių sodely
Taip gražiai gieda?

Vai žente, žente,
Žente sūneli,
Ten ne paukštė, ne paukštelė,
Tiktai mano dukrelė
Taip gailiai verkia.

Vai, ko ji verkia,
Ko j i raudoja:
Ar rūtelė nenuskinta,
Vainikėlis nenupintas,
Neparnešiotas?

Vai žente, žente,
Žente sūneli,
Jau rūtelė nuskinta,
Vainikėlis nupintas,
Jau parnešiotas.

Vestuviniai sveikinimai

Duktė ruošiasi tekėti. Kartą duktė ėmė ir pasiskundė savo motinai:
- Mamyte, aš su Juliuku draugauju jau treti metai, bet jis pradėjo su manimi negražiai elgtis. Kaip jam reikėtų atkeršyti?
Motina pataria:
- Ištekėk už jo!
- Mamyte, aš už jo netekėsiu. Jis bedievis: netiki, kad yra pragaras.
- Mano brangute, ištekėk, ir jis įsitikins, kad pragaras tikrai yra.
Tad pakelkim taures už protingus motinų patarimus savo dukroms.


Vestuviniai sveikinimai

Lai vestuvių dieną Jūs puošia
Žiedai nevystantys ir amžini.
Gyvenimas lai taurę ruošia,
Kurią išgėrę nepajustumėt, jog ji karti.

Vestuviniai sveikinimai

Mielieji,
ši diena ženklina Jūsų naujo gyvenimo pradžią. Tegul Jus pasitinka giedra ir šviesi ateitis, tegul nepristinga jėgų siekti bendro tikslo, tegul negandų šešėliai aplenkia Jūsų namų slenkstį.