Gražiausi sveikinimai ir palinkėjimai visoms progoms. Pasveikink savo artimuosius, draugus ar kolegas įvairiomis progomis.


Kiti

Jei išsiskyrei, tai ir vestuvinį žiedą nusimauk, nes kitaip nesusirasi kito vyro (kitos žmonos).


Kiti

Balandžio 30-ąją švenčiama Valpurgijos naktis. Tai pagoniška senovės germanų pavasario šventė. Iki šiol ji ypač triukšmingai švenčiama Vokietijoje, Harco regione. Šventė skirta prikelti pavasarį.


Kiti

Blogis pasaulyje beveik visada kyla iš nežinojimo, o geri norai gali pridaryti tiek pat žalos kiek ir pikta valia, jei nėra išmanymo (A. Kamiu).

Kiti

Per vestuves nuotakai negalima puoštis perlų papuošalais, nes visą gyvenimą verks.


Kiti

Vilnimis, vilnimis nubanguoja
Švelnios rankos ir lūpos tada,
Kai dukrelei širdis uždainuoja
Gėrio pasakų meilės daina.

Vandenai, vandenėliai, vilnelės
Iš širdies į širdelę tekės,
Jei, globodama mūsų dukrelę,
Stengsies ją link dangaus pakylėt.

Krikšto Motina Angelo veidu —
Dievo rankom pas mus atvesta,
Jei dangus Tau šią misiją leido —
Tu mums lobių didžiausių verta.


Kiti

Tiesa nepaslėps savimi melo. Kreivas neuždengs tiesaus (Čanų).

Kiti

Pasivaišinome vynu
Ir pridainavom tiek dainų.
Kokia kompanija smagi,
Kada iš vieno du regi!

Jei du - toliau jokių kalbų.
Keliaukite namo abu!

Kiti

Padalintas likimas per pusę…
Broli mano, aš mylinti Tavo sesuo.
Mes lyg medžiai truputį įlūžę…
Tavo skausmas — tai mano akmuo.

Padalintas gyvenimo kelias:
Kraujas vienas, bet gyslomis teka dviejų.
Tavo žaizdą many visad gelia,
Nors už tūkstančių mylių esu.

Padalinta net duona per pusę,
Artimieji, draugai ir tėvynė… tokia…
Mūsų širdys — ąsotis sudužęs —
Tik Motulė mums amžiais viena.


Kiti

Kas mums pasūdys vandenį rupia druska?
Kas gintarinėj taurėj laisve girdys kūną?
Gal žmogumi pavirtusi karti tiesa?
Gal sopuliai istorijos ir karo dūmų?

Žaizda kraujuoja mūsų žemės širdyje,
Sutrūkinėjęs saulės veidas trokšta gėrio,
Bet pasidažę juodą duoną mirtyje,
Mes išdavystėje gyvent ir mirt suspėjam.

Varinės maldos dūžta laiko varpuose,
O nuodėmingus klupdo Dievo meilės kelias…
Ir prakaitas po išmaldos skurdžia ranka
Skausmingai kiekvienam iš mūsų širdį gelia.

Paduok, tėvyne, žmogui duonos su druska —
Ne mirti gimė išmaldos vargi ranka…


Kiti

Krikštynų dainos – vokalinio folkloro kūriniai, atliekami krikštynų apeigų metu. Krikštynų dainų išlikę labai nedaug. Beveik neužrašyta apeiginių krikštynų dainų, skirtų krikštijamo vaiko likimui lemti (tokių dainų gausu latvių tautosakoje). Daugiausia žinoma krikštynų vaišių dainų. Tai kūmų apdainavimai arba su kūdikio laukimu ir gimimu temiškai susiję kūriniai. Kūmų apdainavimai dažniausiai humoristiniai, šiek tiek primenantys vestuvininkų apdainavimus, o erotiniais motyvais – talalines. Dainos apie kūdikio radimąsi kartais turi baladės bruožų, o temiškai artimos meilės dainoms.

Krikštynų daina “Jūs mano kūmužėliai”:

Jūs mano kūmužėliai,
Kūmučiai dobilėliai,
Važiavot vieškelėliu,
Aš jumi gėrėjausi. /2×2/

Žirgeliai risčia bėgo,
Kamanėlės skambėjo,
Iš plieno patkavėlių
Ugnelė kibirkštavo. /2×2/

Jūs mano kūmužėliai,
Kūmučiai dobilėliai,
Kai ėjot per dvarelį,
Aš jumi gėrėjausi. /2×2/

Kasnykai vėduliavo,
Vainikėliai žaliavo,
Iš aukselio žiedelių
Ugnelė kibirkštavo. /2×2/

Jūs mano kūmužėliai,
Kūmučiai dobilėliai,
Sėdėjot už stalelio,
Aš jumi gėrėjausi. /2×2/

O tai skaistūs veideliai,
Tvaska aukso žiedeliai,
Tai gardus žalias vynas
Stovėjo ant stalelio. /2×2/