Ėjo metai po vieną, tau kažką nešdami. Sutinki ir šią dieną neramia širdmi. Daug metų prabėgo, su daina ir džiaugsmu. Lai skambesnis už dainą, šis gimtadienis bus.
Lai skausmo ašaros netemdo tavo veido, Lai rūpesčiai it rūkas išsisklaido, Lai džiaugsmo gėlės, pasitikdamos tave, Dar šimtą metų pranašauja pragyvent!
Mes gyvi tiktai vienu šioj žemej – Gerumu, dovanotu kitų. Nesvarbu, ką likimas tau lemia: Tuščią spindesį miesto naktų, Sodžiaus tylą... Švaistyk ją be baimės, Netausodama sielos turtų. Neieškoki, nelauk jokio atpildo, Atsikirsk pašaipūnams piktiems. Mes turtingi tik vienu šioj žemėj – Gerumu, dovanotu kitiems.
Nėra šventės, kad Tavęs neatminčiau. Kasdienybėj Tave vis menu. Nėr dienos, kad Tavęs nepagirčiau Mintimis, širdimi, tarp žmonių. Geresnių jau draugų nesutiksiu, Nes mes esam vaikystės draugai, Mūs jaunystėj kartu pasiliksiu Ir ten būsim tikrai amžinai. Ar meni mūsų priesaiką šventą — Lig mirties neišduoti jausmų? Lėkta, bėgta, svajota, gyventa… Bet Tavęs trūksta man tarp kitų.
Aš tikiu, kad viliesi ir Tu Mūsų šventėj pabūti kartu.