Posakiai ir sparnuotos frazės

Per kančias į žvaigždes (lot. Per aspera ad astra) sakoma, kai norima pabrėžti, jog dideli tikslai ar šlovė pasiekiami tik sunkiu darbu. Posakis pavartotas romėnų filosofo, dramaturgo ir politiko Senekos Jaunojo (Lucius Annęus Seneca, 4 pr. m. e.) tragedijoje „Pamišęs Herkulis“. Visas posakis čia skambąs taip: Per aspera sic itur ad astra ‘per kančias taip einama į žvaigždes’; šiuos žodžius pasako Herkulio žmona Megara Tėbų valdovui Likui, tikėdamasi, kad Herkulis bus paimtas į dangų, kaip Jupiterio sūnus. Tačiau pirmasis posakį pavartojęs romėnų poetas Vergilijus (Publius Vergilius Maro, 70–19 pr. m. e.) „Eneidoje“, kur tuos žodžius pasako Apolonas Enėjo sūnui Askanijui Jului, girdamas jį už narsą.