Netikėkite, kad baigės jaunos dienos, Jos tik užmezgė vaisius, nokint reikės. Netikėkite, kad laisvę surakinot, Laisvė šalia jūsų skris bendrais keliais. Pažadėkite šią dieną prisiminti Ir lyg fakelą ją neškit per vargus. Niekas negalės dviejų širdžių išskirti, Kol meilės ugnis degs, šildydama jus.
Mano brangiausias žmogau, esame pažystami labai daug ir labai mazai. Tiek daug ir tiek mažai kartu išgyvenome... Dėkoju tau, kad esi šalia greta, nes tavo supratimas, rūpestis ir beribė meilė pakeite mano gyvenimą. Pilka kasdienybė tapo prasminga, nes tu tapai man dangiškos laimės viltimi. Myliu tave labiau nei galiu pasakyti bespalviais žodžiais...
Dabar galvoju kur geriau žemėje ar danguje.. Žemėje. Kur tu esi, bet nematau tavęs, negirdžiu, negaliu prisiliest. Negaliu pajaust tų lūpų karštų, kurios mane bučiavo ir tiek daug žadėjo.. Ar danguje. Kur tavęs nėra, bet galėsiu visą laiką stebėt ir saugot. Būt šalia, liest tave, bet tu visa to nejausi ir nežinosi, jog tai aš.