Jūsų rankos sujungtos bendram gyvenimui Jūsų širdis sujungtos vienai laimei kurti Todėl visų dienų ir metų bėgyje, Jūs saugokit viens kitą, kaip didžiausią turtą Ir eikite per žemę tiesūs ir laimingi, Neklupdami prieš audrą, nelinkdami prieš vėją, Tegul takuos obels žiedai Jums sninga, Tegul kelius Jums spinduliais nusėja... Ir saugokite židinį bendros ugnies, Kad vėjai svetimi neišblaškytų. Mylėkite viens kitą iš širdies, Ir gelbėkite, ir ginkite viens kitą. Tiktai išėję į gyvenimo kelius, Jūs neužmirškit šito krašto. Kuriam užsiauginote sparnus, Kuriam pažinot meilės raštą. Ir neužmirškit jūs šitų žmonių Kurie Jums laimės ir sėkmės linkėjo, Kurie Jums širdį nešė dovanų Ir į svajas įpynė Nemuno vėją. Mes linkime mylėt tvirtai viens kitą, Ir drąsiai žengti gyvenimo keliais, Sukurti gražų ir saulėtą rytą, Su meilės ir ramybės spinduliais. Juk kartais būna ir takai nelygūs, Ir apsiniaukęs rudenio dangus. Ir kartais žodžiai, lyg erškėčiai dygūs, Užtemdo tai, kas buvo taip brangu. Bet kai tvirtai mylėsite viens kitą, Ir gerbsite viens kito troškimus, Tai laimė nekviesta ir neprašyta, Kasdien pabels į Judviejų namus Tegul gyvenimo jums neš gražiausią dainą, Kaip paukščiai neša saulę ant sparnų. O mes šiandien pasveikinti atėjom, Ir atnešėme džiaugsmą dovanų. Ir tegul niekad Jums netruks čia saulės, Pačių skambiausių vyturio dainų. Mes norime visą laimę iš pasaulio Padėti Jums ant virpančių delnų.
Ramunės žiedą nusiskynus, Jauniesiems laimę aš išbursiu: Lapelis myli ir brangina, Lapelis židinį užkurs jie... Baltųjų žiedlapių auka Atskleidžia tiesą, ji prasminga: Juk laimė kiekvienam skirta, Tik ar kiekvienas ją sutinka?
Užuominos. - Ar tu mane myli? - glaustydamasi ir meilikaudama klausia ji. - žinoma, myliu, - švelniai atsako jis. - 0 kodėl manęs nevedi? - Kas čia per tavo įpročiai - visada keisti pokalbio tema. Brangioji, aš tave vesciau pagal principą - vesti, kad ir šalaputre, bet ne gražuolę. - Aš irgi tekėsiu pagal principą - ištekėti, kad ir už kvailio, bet pinigingo. Mielasis, kai mudu susituoksim, turėsim tris gražius vaikučius. - Iš kur tu žinai? -Jie dabar gyvena kaime pas mano mama. Ar tu paprašei mano tėvelio sutikimo tuoktis? - Paprašiau. - 0 ka jis sake? - Aš paskambinau telefonu, ir jis man atsake: ,,Nežinau, kas čia kalba, bet aš neprieštarauju. Kaip tu manai, kai mudu susituoksime, ar tavo tėtis leis iš namų pasiimti pianiną? - žinoma. Tai jis man iškėlė kaip būtiną sąlyga. Pakelkime taures už muziką ir dainą, kurie žmogų lydi visą gyvenimą.
Be tavęs - lyg upė be kranto, be tavęs - lyg namas be stogo. Atpratau be tavęs gyventi, atpratau, ir kitaip nemoku. Be manęs tu - laikas be datų, be manęs ir šventė - ne šventė. Jau atpratom, abu atpratom viens be kito alsuoti, gyventi...
Dykuma ėjo asilas. Ėjo savaitę, antrą.. Karštis nepakenčiamas, ištroško, net išdžiūvo visas. Staiga asilas mato - stovi dvi statinės: vienoje vanduo, kitoje - vynas. Kaip jūs manote, ką ėmė gerti asilas? Atspėjote - asilas puolė prie vandens. Taigi, mielieji sveteliai, nebūkime asilais! Gerkime vyną, o vandenį palikime sriubai ir galvijams.