Miela dukra, štai ir į mūsų namų duris pasibeldė sveteliai. Atkurnėjo, atlalėjo tavęs išsivesti. Liūdna skirtis su tavimi. Tačiau mes labai laimingi, nes tu pamilai gerą, darbštų, dorą žmogų. Tikime, kad tavo išrinktasis bus mums kaip sūnus, tad drąsiai atiduodame jam tavo ranką. Linkime, kad jums niekuomet netektų abejoti dėl šio sprendimo, kad jūs sukurtumėte jaukius namus, kad niekuomet nepristigtų išminties įveikti kivirčus, nepasiduoti nesėkmėms. Atsiminkite, ką sakė mūsų senoliai: "Savų namų ir dūmai saldūs". Tad kantriai, po šapelį vykite savo lizdą, padovanokite mums visą pulką vaikaičių... O mes, tėvai, linkime jums neblėstančios meilės ir didelės laimės.
Jei eisit, eikit tik dviese, Susikibkit tvirčiau – Taip kely nepargriūsit Ir nueisit toliau. Už lango debesys Juodi lai nesklando, Tik gandras aplanko dažniau!
Bausmė už bausmę. Prieš kelioliką metų atšoktos vestuvės sukėlė gyvas diskusijas Temidės šventovės užkulisiuose. Keturiasdešimt septynerių metų plėšikas Ričardas Simsonas teisme, pasinaudodamas pertraukėle, sugebėjo įrodyti pagrindinei kaltinimo liudininkei, jog jis viską darąs tik jos gerovei ir prikalbėjo merginą čia pat teisėtai susituokti. Santuoka skubiai buvo įregistruota. Teismo procesą teko nutraukti, o plešiką paleisti į laisvę. Taip jis išvengė ilgų metų nelaisvės, nes pagal įstatymą kaltinamojo žmona, kaip artima giminė, negali buti liudininkė. Simsonas ir jaunoji spinduliavo iš laimės, įstatymų sargai tik skėsčiojo rankomis. Tačiau juos nuramino jaunosios motina: - Jis neliks nenubaustas, - pasake ji. - Jis pats save pasmerkė aukščiausiai bausmei. Savo dukterį aš tikrai gerai pažįstu... Tad pakelkime taures už vyrus, kurie neišvengia didžiausios bausmės ir vesdami netenka tikrosios laisvės.
Aukso žiedas laimės ratas Be pradžios, be pabaigos. Lai nuo šiandien šimtui metų Jūsų ranką jis papuoš. Jis primins, ką prie altoriaus Pažadėjot viens kitam, Jis įkvėps jėgų, stiprybės Atsispirt visiems vargams.
Užtenka žodžių - te jausmai pripildo, Dienas kaip krištolas, kaip snaigė savo tyrumu, Te Jūs troškimai, svajos, siekiai išsipildo, Te židinys sušildo, kai bus abiem sunku.
Gal pasakų Karaliai barstė debesynuos sniegą, Kai meilės angelai plasnojo virš širdžių... Tarytum rožių žiedlapiais baltais svajonių vėjas Jums išpuošė gyvenimo kelius visus.
Laimingi būkit savo meilės dieną lyg Karaliai... Nėra didesnio žemėj turto, negu radot Jūs. Branginkit vienas kitą nuolat ir mylėkit amžiais! Dovanotą laimę laikykit amžinu turtu.