Prašau šių namų šeimininko didelės malonės priebėgos ir nakvynės man ir mano mieliausiųjų bičiulių pulkui. Sakau tiesiai, jog esame didžiai išvargę, baisiai pailsę, mat ilgą kelią sukorėme, kol pasiekėme šią linksmą ir malonią vietą. Keliavom per juodas ir tamsias girias, tenai paklydom, šalčius ir lietų kentėjom, per gilius vandenis plaukėm, per kupstus kepėstavom, per raistus pūkštavom, kol atradom šią šaunią vietelę, žydintį sodelį, kol išgirdom skambias dainas aidint. O arčiau priėję išvydom ir pulką puikių panelių, skaisčių rožių ir lelijų. Kužda mano širdis, jog tame gražiame gėlyne tarp rožių ir lelijų žaliuoja ir žalioji rūtelė skaisčiausioji mergelė, kurios ieškoti ir esu žalio diemedžio siųstas.
Dabar jau keturiomis rankomis Jūs savo laimę kursite. Bendrom svajom pavasaris žydės. Kartu jūs džiaugsitės, kartu liūdėsite Ir tyliai lauksite trečios širdies.
Sūneli, rodos, tik vakar sūpavome tave ant rankų, rodos, visai neseniai lydėjome į pirmą klasę. Dabar tu jau suaugęs vyras, pasiryžęs žengti svarbiausią žingsnį gyvenime kurti šeimą. Tavęs laukia naujas ir sudėtingas gyvenimas. Bet jis nelyginant audringa jūra šaukia tave ir vilioja, žadėdamas nuvesti į stebuklingą pasakų šalį pas tavo išrinktąją: Bures išskleidęs, tavo meilės laivas Palieka saugų uostą tėviškės namus, Jaunų dienų draugai pavymui moja Ir kelią laimina dangus. Tau prieš akis ilga ilga kelionė Į tolius švytinčius per jūras ir audras. Drąsiau, sūnau, pirmyn, paskui svajonę. Mes linkime tau savo laimę rast. Laiminame tave, brangus mūsų sūnau, linkine tau ir tavo būsimai žmonai mūsų marčiai santarvės, supratimo ir meilės. Tegul džiaugsmo saulė dosniai šildo jūsų namus, tegul laimės paukštė susiveja lizdą po jūsų langais.
Štai užgeso viena Jūsų gyvenimo žvaigždė. Ne, ne... neužgeso, ji tik dar aiškiau , skaisčiau suspindėjo. Tegu ji šviečia Jums visą laiką ryškia gyvenimo liepsna, tegu ji atveria duris į pasaulį, kuriame pilna gyvenimo žiedų. Daug laimės Jums.