Sveikinimai ir palinkėjimai visoms progoms
Žodžiai įvairiomis temomis
Užuojautos žodžiai netekties valandą
SMS sveikinimai bei palinkėjimai SMS žinute
Tostai visoms progoms ir šventėms
Juokingi tostai ir linksmi palinkėjimai įvairioms progoms
Kvietimai ir kvietimų tekstai įvairioms progoms
Padėkos ir atsiliepimai įvairioms progoms
Mintys įvairiomis temomis
Įdomybės ir aktuali informacija apie šventes bei tradicijas
Elektroniniai atvirukai ir el. sveikinimai visoms progoms
Gražiausi sveikinimai ir palinkėjimai visoms progoms. Pasveikink savo artimuosius, draugus ar kolegas įvairiomis progomis.
Ir eglės vėl šlamės čia prie mokyklos,
O jų šešėliai dengs praėjusius metus.
Bus pamokos, skambės skambutis,
Tik mūsų čia jau nebebus.
Su jaunystės žydėjimu!
Šimtą kartų „valio“! —
Šimtalapiais žiedais vainikuojam!
Baltasparniu plazdėjimu —
Jums paukščius suviliot
Ir klupdyti sau lemtį prie kojų!
Jums pavaldūs keliai ir takeliai visi,
Jums pavaldžios net plačiosios upės,
Jūsų siekiai lyg gulbės suplasnoję širdy…
Ir svajonės, kur mums neberūpi…
Jau negalim to šimtojo aukščio pasiekt
Mes — patyrę, nuėję, tylėję, kentėję…
Tai tik Jums šimtamylė visatų erdvė,
Tai tik Jums nežabotieji vėjai!
Su jaunystės žydėjimu!
Šimtą kartų „valio“!
Nesakyk – paskutinį mokyklinį valsą šiandien šoku. Einam.
Nori, lig lubų iškelsiu tą mažytį pirmoką.
Nori, klaidžiosim ištisą naktį, eisim aušrą sutikt…
Gaila visko iš karto netekti, viską šičia palikti.
Nori, aš, kaip šitie berniūkščiai, gatvėj triukšmą sukelsiu,
Tik, prašau – nesakyk, kad šoku paskutinį mokyklinį valsą.
Nesistebėjot, kad aš ne viską moku,
Nesistebėjot, kad ne viską žinau,
Supratot, kad vis dar mokausi
Mylėti, suprasti ir gerbt.
Balta kreida taip greitai sutrupėjo,
Dar prie lentos stovėjot neseniai…
Jau tiek žiemų, tiek vasarų praėjo,
Jau sparnelius pakėlėt, mano mokiniai…
Išeiname mes… Visiems laikams,-
Išeinam palikę ištuštėjusias klases.
Sutikti šėlstančių likimo vėjų,-
Jaunystės pasitikt išeinam mes.
Čia buvo viskas: pirmutinės gėlės,
Pirmasis nerimas ir pirmas ilgesys.
Praslinko čia vaikystė kaip šešėlis,
Švelnus pirmosios meilės svaigulys…
Čia šokom valsą,
Verkėme – kvatojom,
Svajojom nesiskirti amžinai.
Jūs išmokėte knygą mylėti,
Nesiskirti su ja niekada.
Ir akimirka tapo saulėta,
Kai pavirto į žodį kreida.
Sustok, įsiklausyk
Skambutis neeilinis.
Nors daugelsyk girdėtas,
Šį kartą – paskutinis!
Kai paskutinį kartą žingsniai nuaidės mokykloj,
Kai paskutinį kartą trinktelsi duris,
Sustok ir pagalvok: Kiek ašarų ir laimės,
Kiek džiaugsmo, sielvarto kartaus,
Kurį tu vadinai nelaime,
Kiek šypsenų mokykloj palikai!
Sustok ir pagalvok: Vaikystės skardų juoką gal suole palikai,
Gal meilę pirmutinę po trupinėlį išbarstei,
O gal nepasakei “atleisk” tam, kuriam prasikaltai?
Dar paklausyk skambučio paskutinio aido,
Nešauks į klasę jis daugiau.
Ir ašarą nuo skruosto nusibrauk,
Dar pagyvenk šviesiais atsiminimais,
Paskui gyveniman keliauk.
Ir nasakyk „sunku“, net jai suklysi,
Net jei mokykloj negirdėjai apie tai.
Gyvenime neskambina skambučiai,
Gyventi šaukia skambantys varpai.
Būkit kaip medžiai tvirti,
Vėjų, audrų nebijokit.
Savo jaunystei, savo likimui
Širdį ir ranką paduokit.