Išeinam... Kiekvieno kelias skirtingas Paliekam viską. Ir kas gražu, ir kas nemiela. Paliekam tai, ko pasiimt negalim Vaikystę, kliedesį, draugus. Visi gerai mes žinom, Jog antro kelio atgalios nebus.
Atsisveikini... Išeiti laikas. Suolai, klasė ir koridoriai tušti. Atėjai tu čia mažytis vaikas, Išeini, ateis kiti. Atsisveikini - jau dvylika pakopų, Gaila - pasakiškai greit. Į gyvenimą juk gera buvo kopti, O dabar juk laikas mums išeit.
Išeisi, palikęs vaikystę, Pirmąsias klaidas, paauglystę, Čia meilė pirmoji dar dūsaus ilgai, Liūdės pamiršti sąsiuviniai. Trumpos pertraukos, jų šurmulys, Lentoje nebaigta užduotis, Laiko upė tekės, jos užtvenkt negali, Paukščiai grįžta, o tu išeini.
Gražesnio žodžio nerandu Už paprastą lietuviškąjį "ačiū", Kurį išmokėt pamokų metu Tarsi burtažodį ,atėjusį iš bočių. Dar padėkot norėjau už žinias, Už šilumą, už rūpestį, už meilę, Už tai, kad man padėjot save rast, Išmokėt nepalūžt, padarius klaidą.