Gražiausi naujametiniai tostai bei užstalės palinkėjimai Naujųjų Metų proga.


Pakelkit tostą už tuos metus,
Kur nejučiom prabėgo,
Už ugnį, degusią kadais,
Už ugnį tą, kad vėl galėtų degti
Arba visai pavirstų pelenais!


Šampaniukas burbuliuoja
Ir Naujieji atskrajoja!
Jei tik švęsi su saiku,
JUODS arklys ateis laiku.
Jei padauginsi, mielasis,
Per pusnis nuneš BALTASIS!


Senatvės našta sunki.
Pakelkime taures nuo šio seno stalo, kad jam palengvėtų!
Su naujais!


Linksmų draugų būry,
Ir snaigių sūkury,
Pakelki taurę už Naujus,
Už laimę, meilę ir draugus!


Pakelki naujametį bokalą
Už meilę ir širdžių vienybę,
Sugrįžk sekundei praeitin
Į ką tik praskubėjusius pavasarius ir rudenis.
Pakelk taurę už paskutinę senų metų dieną,
Už būsimus gerus metus.


Įeina zuikis į gėrimų parduotuvę ir klausia:
– Gal turite konjako? – Ne, konjako neturime!
Kitą dieną vėl ateina zuikis į parduotuvę.
– Gal turite konjako? – klausia.
– Ne, konjako neturime! – atsakė pardavėjas.
Trečią dieną zuikis vėl parduotuvėje.
– Gal turite konjako?
Pardavėją tarsi būtų kas verdančiu vandeniu apipylęs. Košdamas pro dantis jis surinka:
– Klausyk, zuiki, jeigu tu dar kartą ateisi ir paprašysi konjako, aš tave pakabinsiu ant sienos prikaldamas tavo ilgas ausis.
Kitą dieną zuikis vėl ateina į parduotuvę.
– Tai gal vinių turite? – klausia jis.
– Ne, vinių mes neturime, – atsakė pardavėjas.
– Tai gal konjako turite?
Kuo visa tai baigėsi, istorija nutyli.
O mes pakelkime taures už tai, kad mums sutinkant naujuosius būtų linksma ir be konjako.


Naujametinį tostą pakelkit,
Tegu liejas šampanas kvapus.
Tiktai visą lig dugno išgerkit,
Nes dugne jūsų laimė gal bus?


Išgerkime už tai, kad užkąstume.
Su Naujais!


Pakelkime taures už tai, kad kitąmet gyventume gražiai, vaikščiotume išdidžiai ir miegotume ramiai!


Naujus metus sutikim laimės tostais!
Senųjų nuoskaudas nuplaukim šampanu!
Gyvenimas prabėga šuoliais…
Linkiu, kad laimė eitų pamažu!
Už Naujuosius metus!