Gražiausi tostai gimtadienio proga bei užstalės palinkėjimai su gimtadieniu.


Gyvenimo keliai vos matos, bet kiek jų daug ir kokie jie platūs, nežinomi vis dar... Linkiu žengt drąsiai jais, nebijot, atrasti vien tik džiaugsmą, laimę! Su gimtadieniu!


Negailėjo žiedų Tavo šventei
Baltaskarė speiguota žiema.
Šerkšno pasakoj medžiai Tau lenkias,
Snaigių žiedlapių žemė pilna.

Jos ateis nusilenkt Tavo šventei,
Švelniai skruostus abu pabučiuos,
Laimei, džiaugsmui ir gėriui gyventi
Tikrovėj linkės ir sapnuos.


Kad medžių viršūnėse viltys nutūptų,
Kad vėjai atpūstų gėrį iš namų,
Kad vėlei užplūstų ir vėlei užsuktų
Džiaugsmai ir likimai žmonių svetimų.


Su paukščiais metai skrieja, ir mainos dienos vėlei,
Ir net nepastebėjai, kaip jų tiek daug praėjo.
Tačiau, brangioji mama, ne metai juk svarbiausia,
Tas 60 skaičius juk nieko dar nereiškia


Ir gerai, kad eini, kad veržiesi, svajoji,
Kad šypsaisi linksmai, arba tyliai verki.
Ir gerai, kad sava širdimi išmatuoji,
Laimę, džiaugsmą, kančias, net viltis ateity.

Juk žinai-nebegrįš atgalios kas praeina,
Negali nei sustot, nei palaukt negali.
Gal gerai, jog atrodo, kad metai praeina,
O gyvenimas lieka dar vis ateity…


Jaunas žurnalistas netaktiškai paklausė įžymios artistės, kiek jai metų.
– Neprisimenu, – atsakė artistė.
– Kaip, jūs nežinote kiek jums metų? — stebėjosi jaunas žurnalistas.
– O aš jų neskaičiuoju. Aš, pavyzdžiui, skaičiuoju pinigus, brangakmenius, nes juos gali pavogti. O mano metų niekas nepavogs!
Tad pakelkime taurę už nepavagiamą mūsų turtą – mūsų metus!


Vis kartojasi žiemos ir vasaros,
Ir pavasario vėjai šilti,
Juk gyvenimas primena pasaką
Pasiklydusią žemės glėby.

O gyenimas ima kaip duoklę,
Mūsų juoką, svajones, džiaugsmus,
Ir kaip skolą - nemokamai dosniai atskaičiuoja,
Dalina metus. Su gimtadieniu!


Ko žmogui reikia, kad jis apsidžiaugtų?
Reikia labai nedaug…
Reikia saulės šviesos, kai lyja,
Reikia lietaus, kai būna kaitra,
Reikia vienatvės, kai triukšmas aplinkui.
Reikia minios, kai vienatvė slegia pečius.
Reikia labai nedaug…
Reikia dainos, kai tyla kambary spengia,
Kai skamba daina – reikia tylos, ak, kaip kartais reikia tylos.
Reikia draugo, kai priešai pakelia kumštį,
Reikia priešų, kad geriau įvertintum draugą.
Reikia labai nedaug…


Metai bėgs nesulaikomai, greitai.
O širdy vis vasara tebus.
Neskubėk į rudenį eiti,
Neskubėk skaičiuoti metus.


Susikaupė širdy ir išmintis, ir patyrimas,
Ir nueitų dienų graži rimtis.
Tai, kas praėjo, kas jau buvo,
Kaip kraitis, dovana arba lemtis.
O būsimieji metai tegul būna,
Praėjusių brandus ir ilgas tęsinys!