Sveikinimai ir palinkėjimai visoms progoms
Žodžiai įvairiomis temomis
Užuojautos žodžiai netekties valandą
SMS sveikinimai bei palinkėjimai SMS žinute
Tostai visoms progoms ir šventėms
Juokingi tostai ir linksmi palinkėjimai įvairioms progoms
Kvietimai ir kvietimų tekstai įvairioms progoms
Padėkos ir atsiliepimai įvairioms progoms
Mintys įvairiomis temomis
Įdomybės ir aktuali informacija apie šventes bei tradicijas
Elektroniniai atvirukai ir el. sveikinimai visoms progoms
Gražiausi tostai visoms progoms ir šventėms bei užstalės palinkėjimai įvairiomis temomis.
Jau skrieja vestuvių karietos —
Žirgai neberanda sau vietos.
Jaunikį svočia pasitinka,
Sveteliams čia vietos nestinga.
Iš balto jaunystės takelio
Nuo slenksčio išleidžia Tėveliai,
Ir ašarą braukia Motulė
Į staltiesės baltą drobulę.
Arkliai čia jau grindinį muša —
Dėl meilės jų pasagos dūžta.
Prie židinio veda Tėveliai
Ir siaučia laimingi sveteliai.
Į valsą jaunieji įsupo
Svajingąjį bučinį lūpų.
Sudegino rūtų vainiką.
Bet meilė per amžius jiems liko.
Sveikiname Jus tapus šeima, vieninga, gražia, ištikima.
Vėl metai po metų prabėgs nejučia, o Jūs prisiminsit akimirką šią.
Te vasaros saulė Jums šviečia, te kūdikio krykštavimas šypsotis pakviečia,
Tegul sutarimas, darna šeimoje Jums atneša laimę kasdienėj buityje!
Pakelkime taures už vyrus! Bet ne už viengungius: jie niekada neves. Ir ne už išsiskyrusiuosius – jie buvo blogi vyrai.
O pakelkime taures už vedusius vyrus – jie nepamiršta savo žmonų ir jas myli.
Vyrai, branginantys jaunystę. Vasaros sodas. Nuošalus suolelis. Sėdi vieniša porelė. Jis jau ilgai gyvenęs. Ji jaunutė.
– Mano mieloji, mano geroji, – čiulba jis saldžiai.
– Daug nekalbėsiu… Einu tiesiog prie reikalo. Pupuliuk, aš prašau jūsų rankutės ir būti mano antrąja puse.
– O ar kalbėjote su mano mamyte?
– Kalbėjau, kalbėjau, – spaudžia jis josios rankutę.
– Brangioji, aš su jūsų mamyte kalbėjau prieš dvidešimt metų… Bet tada aš jūsų dar nepažinojau!
Pakelkime taures už vyrus, branginančius savo jaunystę.
– Ar tu mane myli? – glaustydamasi ir meilikaudama klausia ji.
– Žinoma, myliu, – švelniai atsako jis.
– O kodėl manęs nevedi?
– Kas čia per tavo įpročiai – visada keisti pokalbio temą. Brangioji, aš tave vesčiau pagal principą – vesti, kad ir šalaputrę, bet ne gražuolę.
– Aš irgi tekėsiu pagal principą – ištekėti, kad ir už kvailio, bet pinigingo. Mielasis, kai mudu susituoksim, turėsim tris gražius vaikučius.
– Iš kur tu žinai?
– Jie dabar gyvena kaime pas mano mamą. Ar tu paprašei mano tėvelio sutikimo tuoktis?
– Paprašiau.
– O ką jis sakė?
– Aš paskambinau telefonu, ir jis man atsakė: „Nežinau, kas čia kalba, bet aš neprieštarauju“. Kaip tu manai, kai mudu susituoksime, ar tavo tėtis leis iš namų pasiimti pianiną? – Žinoma. Tai jis man iškėlė kaip būtiną sąlygą.
Pakelkime taures už muziką ir dainą, kurie žmogų lydi visą gyvenimą.
Turėkit atsargoj širdy tas įstabias šviesas,
Kurios nematomu tvarsčiu priglustų prie svetimų širdžių ir jas gydytų.
Tegul per gyvenimą su Jumis eina santarvė,
Pagarba vienas kitam, nuoširdumas ir gailestingumas.
Piršlys vaikinui labai gyrė merginą.
– Bet aš girdėjau, kad ši mergina mikčioja, – pasakė jaunikaitis.
– Vadinasi, ji be reikalo neaušins burnos! – paneigė piršlys.
– Aš ją mačiau. Mergina – žvaira…
– Tai ir gerai… Vyrai nevarstys savo žvilgsniais.
– Ji neužauga.
– Džiaukis. Vadinasi, jai reikes mažiau medžiagos drabužiams.
– Bet juk jos viena koja trumpesnė.
– Taciau užtat kita ilgesnė.
– Žmonės kalba, kad ji ir silpno protelio…
– Vaikine! – supyko piršlys.
– Tu nori, kad ji neturėtų ne mažiausio trūkumėlio!
Tad pakelkime taures už gerus prekybininkus, mokančius įpiršti ir blogiausią prekę!
Kiek pavasarių žaliuoja prieky,
Mokėkit laukti – patys jie ateis,
Gyvenimą mylėdami mokėkit,
Dalytis juo kai reikia su kitais.
Apie meilę ir neapykantą kalbama kasdien, visur, o ypač pobūviuose. Tad kokia gali būti meilė?
– Pavyzdžiui, kas yra studentiška meilė? Į šį klausimą teisingiausias atsakymas, manau, toks: „Kai yra su kuo, yra kuo, bet nėra kur…“
– Kas yra vieniša meilė? Tai tokia meilė, kai yra kur, yra kuo, bet nėra su kuo…
– O kas yra nelaiminga meilė? Į šį klausimą atsakoma irgi tais pačiais žodžiais, tik esant kitoms aplinkybėms: „Nelaiminga meilė yra tada, kai yra kur, yra su kuo, bet nėra kuo“.
– Kas yra filosofiška meilė? Į šį klausimą atsakoma taip: „Tai tokia meilė, kai yra su kuo, yra kur, yra kuo, bet kam to reikia?“
Tad, gerbiamieji, išgerkime už tą meilę, kurios kiekvienas nusipelnė.
Lai vestuvių dieną jus puošia
Žiedai nevystantys ir amžini.
Gyvenimas lai taurę ruošia,
Kurią išgėrę nepajustumėt, jog ji karti!