Stovi gatvėje berniukas ir verkia. Prieina policininkas: - Berniuk, ko tu verki? - Nezinau... - O kuo tu vardu? - Nepamenu... - O kas tavo tevai? - Nežinau... - O tu adresą turi? - Turiu... - Nagi, sakyk savo adresą. - Dabalju, dabalju, dabalju berniukas lt...
Prancūzų kalbos pamokos metu mokytoja sako Petriukui: - Petriuk, pasakyk mums prancūziškai: varlė šokinėja per balas. Petriukas: - Le varlė la bala de lap de lap de lap.
Viename mažame Lietuvos miestelyje kunigas kiekvieną sekmadienį sakydavo mintinai išmoktą pamokslą. Bet vieną kartą užlipęs į sakyklą jį pamiršo. Nutarė tada improvizuoti. Apžvelgė visus savo parapijiečius ir sako: - Prieš pamokslą norėčiau, kad visi plėšikai ir prievartautojai susėstų kairėje. Visi suteneriai ir prostitutės viduryje, o visokie narkomanai, toksikomanai - dešinėje. Visi pradėjo persėdinėti. Kai visi susiskirstė, kunigas žiūri, kad viduryje liko stovėti vienas vaikinukas. - Sūnau, o kodėl tu neatsisėdai ? - Tai kad jūs nepaminėjote mano nuodėmės, tėve. - O tai kokia ta tavo nuodėmė? - Tėve, mane traukia prie mažų vaikų. - Tada, mano sūnau, ateik pas mane į sakyklą.
Atbėga Buratinas pas tėtę Karlą ir sako: - Tėte, tėte, aš myliu Malviną! Tėtė sako: - Labai gerai, Buratinai. - Tėte, bet aš labai labai myliu Malviną! - Labai, labai gerai, Buratinai. - Tete, bet aš labai labai labai myliu Malviną. - B@#t, tai ko tu iš manęs nori? - Tėte, įkalk man vinuką...
- Daktare, aš esu juodaplaukis, mano žmona - irgi, bet mūsų vaikai yra rudžiai. Ar gali taip būti? - Na... Sakykit, o kiek dažnai jūs su savo žmona mylitės? Kasdien? - Na... Ne... - Kartą per savaitę? - Rečiau... - Kartą per mėnesį? - Na, gal kokius du kartus per metus... - Tada viskas aišku, jūsų vaikai yra rudžiai nuo rūdžių!