Ko žmogui reikia, kad jis apsidžiaugtų? Reikia labai nedaug.. Reikia saulės šviesos kai lyja, reikia lietaus kai būna kaitra, reikia vienatvės, kai triukšmas aplinkui. Reikia minios, kai vienatvė slegia pečius.. Reikia labai nedaug.. Reikia dainos, kai tyla kambary spengia, kai skamba daina - reikia tylos, ak, kaip kartais reikia tylos.. Reikia draugo, kai priešai pakelia kumštį, reikia priešų, kad geriau įvertintum draugą. Reikia labai nedaug..
Dažnai, mes, draugui sakom: Tu nerealus žmogus.. ir tada Jį idedam į "nerealaus Žmogaus - Draugo rėmus" pradedam vardint: Tu gražus, linksmas, draugiškas, šmaikštus. Bet argi toks yra nerealumas? Telpantis į rėmus? Manau apie kažką nuostabaus neįmanoma pasakyti tiek daug gražių žodžių! Galbūt pakanka tik žvilgsnio, kuris viską pasako? Todėl tokiam Nepaprastam Žmogui, kaip Tu, nieko nesakysiu, tik pažiūrėsiu į akis ir plačiai plačiai nusišypsosiu! Turbūt suprasi, kad esi svarbus Žmogus ir mylimas draugas..