Nuskink man raudoną rožę Ir padėk ant mano širdies.. Taip nuplausi6, dalį jos rimties. Prisiglausk šalia.. Pabučiuok švelniai.. Nejučia.. Taip, kad galėčiau svajoti.. Skrajoti danguje.. Taip, kad astra liepsnotų manyje.. Taip, kad jausčiau tik tave savyje.. Nieko man daugiau nereikia.. Tik tavęs šalia.. Tik tu esi mano gyvenimo gėlė.. Gyvenimo dalia..
Kartais noriu pabėgti mintimis pas tave.. kartais noriu tyliai, bet kad visas pasaulis išgirstų pasakyti - MYLIU TAVE.. kartais noriu išgirsti tave.. bet visada noriu, kad amžinai būtum šalia.. gaila.. bet ko taip trokštu niekada daugiau to nebus!.. bet žinok tik vieną, kad nerealiai MYLIU TAVE! :*
Kvėpuok vėju, kad galėtum jausti pievų gėles Jausk širdim, kad galėtum kažką pamilt Gyvenk manimi, kad jausčiaus tau reikalinga Pagauk lietų, kad jaustum jį savo rankose Matyk akim, kad pamatytum žvaigždes Girdėk ausim, kad išgirstum gražiausius žodžius Jausk lūpom, kad jaustum manąsias Krisk lėtai, kad jaustum kaip vėjas purena persigėrusius rūbus..
Meilė, sako, panaši į vasarą, Raibstanti žydėjimu laukų. Prasidėjo mums jinai su ašarom, Džiaugsmo ašarom tavų akių. Žodžiai meilei nebereikalingi, Kiekviena kalba jai per sunki. Iš akių žinojau – tu laiminga, Tu ilgiesi, lauki ir tiki. Tegu sako mums – praeina vasaros, Meilė ši praeiti negalės. Niekad tau už džiaugsmo ašaras Skausmas skruostų ašarom nelies.
Vaikštinėjom dviese po pievą, svarstėm klausimą itin įdomų: ar Adomas sugundė Ievą ar Ieva pirmoji Adomą? Ir abu ant žolės parkritom... po minučių su N sekundėm, klausinėjom vėl viens kitą: tai kuris gi kurį sugundėm?
Trim dalykais pasižymi žmogus: Siela, protu ir kūnu. Sielos trauka gimdo draugystę, Proto trauka - pagarbą, Kūno trauka - geismą. Susijungus visoms trims gimsta Meilė..