Apie meilę ką nors parašyti, kartais būna be galo sunku. Ji ateina lyg laimė mažytė, kartais rodos, visai nelaiku. Kibirkštėlėm mažom švyti, bet pavirsta į liepsną iškart! Apie meilę sunku parašyti, o be meilės sunkiau šimtąkart!!
Neapsakomos dienos, tas juokas, tos ašaros, dainos, riksmas, tos tokios pačios mintys, planai, išdavystės, susitaikymai, apgalvojimai… ir dar daug kitų… tai yra nepakartojama… Žinai, esi labai man brangi, daug laiko praleista su tavimi. Myliu tave, gerbiu tave, saugau tave… Žinai, aš visada palaikysiu tave, kad ir kas bebūtų, nes tam ir reikalingi draugai.
Rudenėja jau rudenėja, lapai meta lapus. Rudenėja jau rudenėja, man darosi vis neramu. Rudenėja jau rudenėja, tamsa temdo širdis. Rudenėja jau rudenėja, lietus jau aplanko mus. Rudenėja jau rudenėja, šaukiu tave balsu kimiu. Rudenėja jau rudenėja, atsiliepk prašau, kur bebūtum tu.