Leiskit pakelti ir lietuvišką tostą Už margą raštą, ilgą kraičio juostą - Tegu jinai lelijom, tulpėm išrašyta, Lyg saulės kelias veda Jus į laimės rytą.
Leiskit midaus pakelti pilną ragą, Tegul geltonas gintaras liepsnoja, dega, Tegul jo karštos liepsnos visad plazda Ir neša Jus į didį meilės kraštą.
Už Jus, kad laimė kaip gėlė žydėtų Po Lietuvos dangum žvaigždėtu. Už šviesų kelią, platų mostą, Mielieji, ir už Jus leiskite pakelt šį tostą.
Kai takai realybės ant žemės išnyksta Lyg sparnai pakylėja širdimi link žvaigždžių, Stebuklus dovanoja gražuolė Jaunystė – Po vaivorykštės tiltu žmonės vaikšto po du.
Skelbia varpinės visos apie meilės stebuklą ! – Saulė lietų bučiuoja tarp baltų debesų... Jei po daugelio metų tokios meilės nebūtų, Vėl vaivorykštės kelio Jūs ieškokit abu.
Lai laimingas gyvenimas neša Jus vingiais, Nemunais ir vilnelės širdingų jausmų. Ne iliuzijų miestais, o toliais didingais Eikit naktį ir dieną per pasaulį kartu.
Brangūs vaikai, didžiausia laimė tėvams su duona ir druska pasitikti Dievo palaiminimą gavusius savo vaikus. Perlaužkite šią duonos riekę, pasidalykite ir žinokite: Kaip duonos riekę laužiate perpus, Taip teks pasidalyt džiaugsmu ir laime, Pečius suglaudus teks atremt vargus, Kurie užklumpa lyg naktis savaime... Bet kol vienu ritmu dvi širdys plaks, Išsaugot meilę jums jėgų pakaks! Miela dukra, brangus žente, mes, tėvai, iš visos širdies linkime, kad jūsų šeimos lauktų giedra ir laiminga ateitis, kad namuose visada rusentų jauki židinio ugnelė, krykštautų mūsų vaikaičiai, kad gyvenimo saulės netemdytų nė menkiausias debesėlis...
Tai laimė netikėta auginom šaunų sūnelį, o dabar Dievas siunčia dar ir dukrelę šauniąją martelę. Priimk, mieloji, šią duoną su druska ir neišleisk iš savo rankų, būk gera šeimininkė, paguoda ir užtarėja mums, seniems, ir jūsų vaikučiams mažiems. Tegul tau šeimininkaujant niekad mūsų namuose nepristigs nei duonelės, nei druskelės, nei skanių valgymėlių, nei saldžių gėrimėlių.
Priimk jaunoji, mieliausioji dukrele, šią druską ir duoną, laikyk ją tvirtai, žiūrėk, kad kitur neišeitų, senus ir mažus, šiuose namuose gyvenančius, skaniai valgydink! Būk gera šeimininkė, mylima žmona, rūpestinga motina, meili marti, maloni kaimynė.
Neregėjęs, neragavęs netikės, Kad mes skanavom Šitiek vaišių stebuklingų, Nematytų, ištaigingų, Išmoningų, prabangių, Kaloringų ir skanių. Norim už tą šaunią puotą Šeimininkėms padėkoti!
Eikit gyvenimo saulės sutikti, neškit šypseną, laimę kartu. Tegul niekas nedrįsta sutrypti, kas svajonėse buna brangu. Eikit - šypsokites kaip šypsosi saulė, šildykit šypsena širdis visų, tegul šviečia vien laimė pasauly tegul Jum būna be galo šviesu.