Myliu tariu ir tyliai išeinu. Noriu pamiršti tave ir būti pasaulio žvaigžde. Nenoriu matyti tavęs ir galvoti apie tave. Tik žinoti, kad buvai ir liksi mano širdyje... Sudie!
Kas taip trupina metų lapus? Koks papirusas laiko trapus... Bet jei šventės visai ištrupės, Kaip labai mudviem širdis sopės... Ir kaip mums susitikti rūpės...
Kiekvieną kartą, kai tavęs pasiilgstu iš dangaus nukrenta žvaigždė... Tad jei kada nors, naktį, nepamatysi danguje nei vienos žvaigždės, žinok, tai tavo kaltė... Privertei mane per daug tavęs pasiilgti...
Kai jauti tik atšalusį kūną, sakai-ne. Kai lieti ir nejauti šilumos, sakai-kodėl? Kai prisiglaudi ir nejauti alsavimo, sakai-nepalik manęs. Kai žadini ir žinai,kad nepabus-verki. Kai žiūri į akis ir turi pasakyti "sudie" - švelniai apkabini ir ištari: myliu, mylėjau ir mylėsiu...
Neturiu saulutės, kuri šviestų tik man... ir nereikia. Neturiu žvaigždėto dangaus... ir nereikia. Neturiu smėlėto jūros kranto... ir nereikia. Neturiu tavęs.... bet man tavęs taip reikia.