Tavo laiškai • lyg saulės blyksniai Į kasdienybės dangų juodą. Tavųjų žodžių vaivorykštė Mane sušildo ir paguodžia Ačiū, kad dar nepamiršai. Laiškais - laivais mane lankai
Į mano telefoną atėjo keistas virusas. Jis perskaito visus adresų knygelės įrašus ir išrenka patį geriausią, gražiausią, mylimiausią žmogų ir nusiunčia jam šią žinutę.
Ateik - sukūriau Tau pasaulį platų, naują... O dangų nušlaviau, kad saulė šviestų.. Pasauly mano amžius nesileidžia saulė ir didžios meilės jūros gaudžia... Ateik, atvėręs širdį jautrią - pasauly mano amžius nesileidžia saulė..!
Kartais ateina toks metas, kai susimąstai apie viską... draugus, meile, visas nuoskaudas, pažadus, neišpildytus pažadus. Ir kerštą, nors kartais atrodo, kad jo tikrai nereikia, kaip galime keršyti tam, kurį gal būt mylėjai. Gal kartais atrodo, kad nekenti, bet juk žinai, kad taip tikrai nėra. Niekada nebuvo, bet gal.. Gal bus... Svajoju apie tai, ko galbūt niekada nebus, o gal jau buvo. Tik aš to nepastebėjau :(