Žvaigždės vos sušvis, aš juntu tavo akis.. svaiginančias, šiltas kaip ugnis.. kai pažvelgi į mane iš džiaugsmo netveria širdis.. tau vienai mano mintys ir jausmai... paslaptys užlieja širdį nuodėmingos nakties... įsiklausau į šnabždesį tavos širdies.. ir girdžiu kaip meilės jausmas veržiasi iš jos.. mintys galvoje visos tik apie tave.. myliu naktį, myliu dieną, bet širdyje tik tave vieną.. :*
Kodel aš pamilstu ne tą kurį man reikia? Kodėl aš vis kas kart verkiu dėl jų? Užmuški tu geriau mane, bet nesipainiok po žeme kuria aš vaikštau ir krentu... Beeidama aš šiuo keliu ilguoju mačiau daug melo skausmo ir kančių dėja pakeisti viso šito negalėjau nes buvo man per daug sunku, aš nesakau šioj žemėj man nebuvo bloga, mačiau aš laimę, meilę ir jausmus, bet kai pradėjo slysti žemė iš po kojų, rodės užgrius mane dangus... Sunku man visuo šituo patikėti, supraski, tu prašau, mane, labai bandžiau aš savimi pasitikėti, bet kliudė man tavieji netikri jausmai... Kodėl man šitaip atsitiko suprasti niekaip negaliu, gal būt man trugdė tavo meilė, kurios nebuvo iš tiesų. Sakei tu daug, tai buvo melas, aš juo tikėjau ir svaigau. Dėja dabar beliko kelias kuriuo pradėjus eiti sustoti aš bijau.......
Gęsta saulės žara ir ateis tuoj naktis... Tik drugelis namų nesuranda dar vis... Ieško laimės gležnos ir sparnus kur išskleist... Kas drugelį globos, jei žiema tuoj ateis...? Stinksta šalty sparnai, liūdi akys nakty... Horizonto keliai tokie tolimi... tik drugelio širdis, kaip meilės liepsna... neužges niekada, nes ji gimė - meilei...