Į mūsų miestą neateis žila senatvė, Ir nenustos, ir nesibels kol šaltas pirštas į duris. Yra gyvenimas, kurio gyvenimas neatėmė, Ir gražiai čiulba aukštam skliaute vyturys.
Su tortuku ir žvakutėm, Su degtukais ir lėkštutėm. Su gėlytėm ir žodeliais Aplankys tave sveteliai. Kurie neš daug dovanų Tiktai tau vienai skirtų! Su tortadieniu!
Girdžiu, kaip Tu draugams dėkot imi. Nors negaliu sėdėt už vaišių stalo, Bet širdyje esu su Tavimi, Juokiuosi ir siekiu alaus bokalo... Būk sveikas! Per atstumą aš girdžiu, Kaip Tu man atsakai linksmu žodžiu.
Kad žmonės šypsotųs ant vieškelio balto... Kad saulė žydėtų virš Jūsų galvų... Kad lietūs nulytų ir skausmą ir kaltę... Kad sniegas nekristų ant sielos žaizdų...
Kad medžių viršūnėje viltys nutūptų... Kad vėjai atpūstų geri iš namų... Kad kartais užsuptų, Kad kartais užplūstų Džiaugsmai ir likimai žmonių svetimų...
Kad niekas ir niekur, ir niekaip neskaustų... Kad niekas nebūtų prie kojų mažu... Kad viskas iš nieko... Kad viskas iš naujo... Kad viskas į gerą... Kad viskas gražu...