Gražiausi tostai visoms progoms ir šventėms bei užstalės palinkėjimai įvairiomis temomis.


Velykiniai tostai

Už bundančią žemę, pavasario viltį,
Pakelti norėčiau šį tostą.
Te niekad neteks šiemet leistis – tik kilti
Velykas atšvęskim su BOSCA!


Velykiniai tostai

Pirmieji berželiai žaliuoja,
Saulutė gera lyg mama,
Gražiausiais margučiais marguoja
Pavasario šventė linksma.

Su šv. Velykom!


Velykiniai tostai

Gaivi, lyg pavasario vėjas,
Alsuojanti meilės dvasia,
Šviesiausioji šventė artėja
Pasveikinkim ją mintyse.
Sudėkim į maldą karščiausią
Plakimą kiekvieno širdies,
Su Jėzum kartu prisikelkim,
Ir sielas palaima užlies...

Su šv. Velykom!


Velykiniai tostai

Juk dovanos pavasaris gegužę,
Sugrįš vėl paukščiai,
Sužydės žiedai.
Tegul šv. Velykų varpo dūžiai
Širdy paliks vien laimę amžinai.
Su šv. Velykom!


Naujametiniai tostai

Pakelkit tostą už tuos metus,
Kur nejučiom prabėgo,
Už ugnį, degusią kadais,
Už ugnį tą, kad vėl galėtų degti
Arba visai pavirstų pelenais!


Naujametiniai tostai

Šampaniukas burbuliuoja
Ir Naujieji atskrajoja!
Jei tik švęsi su saiku,
JUODS arklys ateis laiku.
Jei padauginsi, mielasis,
Per pusnis nuneš BALTASIS!


Naujametiniai tostai

Senatvės našta sunki.
Pakelkime taures nuo šio seno stalo, kad jam palengvėtų!
Su naujais!


Naujametiniai tostai

Linksmų draugų būry,
Ir snaigių sūkury,
Pakelki taurę už Naujus,
Už laimę, meilę ir draugus!


Naujametiniai tostai

Pakelki naujametį bokalą
Už meilę ir širdžių vienybę,
Sugrįžk sekundei praeitin
Į ką tik praskubėjusius pavasarius ir rudenis.
Pakelk taurę už paskutinę senų metų dieną,
Už būsimus gerus metus.


Naujametiniai tostai

Įeina zuikis į gėrimų parduotuvę ir klausia:
– Gal turite konjako? – Ne, konjako neturime!
Kitą dieną vėl ateina zuikis į parduotuvę.
– Gal turite konjako? – klausia.
– Ne, konjako neturime! – atsakė pardavėjas.
Trečią dieną zuikis vėl parduotuvėje.
– Gal turite konjako?
Pardavėją tarsi būtų kas verdančiu vandeniu apipylęs. Košdamas pro dantis jis surinka:
– Klausyk, zuiki, jeigu tu dar kartą ateisi ir paprašysi konjako, aš tave pakabinsiu ant sienos prikaldamas tavo ilgas ausis.
Kitą dieną zuikis vėl ateina į parduotuvę.
– Tai gal vinių turite? – klausia jis.
– Ne, vinių mes neturime, – atsakė pardavėjas.
– Tai gal konjako turite?
Kuo visa tai baigėsi, istorija nutyli.
O mes pakelkime taures už tai, kad mums sutinkant naujuosius būtų linksma ir be konjako.